Vytautas Gudonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1978]] m. baigė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginio instituto]] Defektologijos fakultetą, [[1979]] m. – [[Leningrad]]o A. Gerceno pedagoginio universiteto aspirantūrą. [[1994]] m. Maskvos Korekcinės pedagogikos mokslinio tyrimo institute apgynė socialinių mokslų (psichologija) habilituoto daktaro disertaciją. [[1997]] m. Rusijos socialinių ir pedagogikos mokslų akademijos narys.
[[1978]] m. baigė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginio instituto]] Defektologijos fakultetą, [[1979]] m. – [[Leningrad]]o A. Gerceno pedagoginio universiteto aspirantūrą, apgynė pedagogikos daktaro disertaciją. [[1994]] m. Maskvos Korekcinės pedagogikos mokslinio tyrimo institute apgynė socialinių mokslų (psichologija) habilituoto daktaro disertaciją. [[1997]] m. Rusijos socialinių ir pedagogikos mokslų akademijos narys.


Nuo 1979 m. Šiaulių pedagoginio instituto (dab. [[Šiaulių universitetas]]) dėstytojas. Nuo [[1996]] m. profesorius. Skaitė paskaitas [[Kauno medicinos universitetas|Kauno medicinos universitete]], [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[VPU|Vilniaus pedagoginiame universitete]], [[VU|Vilniaus universitete]], [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]], [[Machačkala|Machačkalos]], [[Abakanas|Abakano]], [[Tartu]], [[Jelabuga|Jelabugos]], [[Naberežnyje Čelny|Naberežnyje Čelnų]], [[Almetjevskas|Almetjevsko]] aukštosiose mokyklose. [[1979]]–[[1996]] m. dirbo Suaugusiųjų aklųjų mokykloje, nuo 1996 m. P. Avižonio regos centro (abu Šiauliuose) psichologas. Stažavo [[1992]] m. [[Mančesterio universitetas|Mančesterio universitete]], [[1993]] m. [[Grenoblis|Grenoblio]] mokytojų rengimo, [[1994]] m. [[London]]o Karališkajame nacionaliniame aklųjų institute [[1999]] m. [[Kvebekas|Kvebeko]] neįgaliųjų reabilitacijos centre, [[2004]], 2010 m. [[Ukraina|Ukrainos]] medicinos mokslų akademijos V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos institute, 2013 m. Wroclavo universitete.
Nuo 1979 m. Šiaulių pedagoginio instituto (dab. [[Šiaulių universitetas]]) dėstytojas. Nuo [[1996]] m. profesorius. Skaitė paskaitas [[Kauno medicinos universitetas|Kauno medicinos universitete]], [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[VPU|Vilniaus pedagoginiame universitete]], [[VU|Vilniaus universitete]], [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]], [[Machačkala|Machačkalos]], [[Abakanas|Abakano]], [[Tartu]], [[Jelabuga|Jelabugos]], [[Naberežnyje Čelny|Naberežnyje Čelnų]], [[Almetjevskas|Almetjevsko]] aukštosiose mokyklose. [[1979]]–[[1996]] m. dirbo Suaugusiųjų aklųjų mokykloje, nuo 1996 m. P. Avižonio regos centro (abu Šiauliuose) psichologas. Stažavo [[1992]] m. [[Mančesterio universitetas|Mančesterio universitete]], [[1993]] m. [[Grenoblis|Grenoblio]] mokytojų rengimo, [[1994]] m. [[London]]o Karališkajame nacionaliniame aklųjų institute [[1999]] m. [[Kvebekas|Kvebeko]] neįgaliųjų reabilitacijos centre, [[2004]], 2010 m. [[Ukraina|Ukrainos]] medicinos mokslų akademijos V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos institute, 2013 m. Wroclavo universitete.

19:11, 18 sausio 2019 versija

Vytautas Gudonis (g. 1948 m. liepos 28 d. Šiauliuose) – Lietuvos psichologas, pedagogas, socialinių mokslų (psichologija) habilituotas daktaras.

Biografija

1978 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Defektologijos fakultetą, 1979 m. – Leningrado A. Gerceno pedagoginio universiteto aspirantūrą, apgynė pedagogikos daktaro disertaciją. 1994 m. Maskvos Korekcinės pedagogikos mokslinio tyrimo institute apgynė socialinių mokslų (psichologija) habilituoto daktaro disertaciją. 1997 m. Rusijos socialinių ir pedagogikos mokslų akademijos narys.

Nuo 1979 m. Šiaulių pedagoginio instituto (dab. Šiaulių universitetas) dėstytojas. Nuo 1996 m. profesorius. Skaitė paskaitas Kauno medicinos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete, Jaroslavlio, Machačkalos, Abakano, Tartu, Jelabugos, Naberežnyje Čelnų, Almetjevsko aukštosiose mokyklose. 19791996 m. dirbo Suaugusiųjų aklųjų mokykloje, nuo 1996 m. P. Avižonio regos centro (abu Šiauliuose) psichologas. Stažavo 1992 m. Mančesterio universitete, 1993 m. Grenoblio mokytojų rengimo, 1994 m. Londono Karališkajame nacionaliniame aklųjų institute 1999 m. Kvebeko neįgaliųjų reabilitacijos centre, 2004, 2010 m. Ukrainos medicinos mokslų akademijos V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos institute, 2013 m. Wroclavo universitete.

Mokslinė veikla

Svarbiausios mokslinių tyrimų kryptys – sutrikusios regos asmenų reabilitacija ir integracija į visuomenę, sutrikusios regos vaikų raidos korekcija, kairiarankystės fenomenas, neįgalaus žmogaus paveikslas mene kaip specifinis visuomenės nuostatų į negalią ir neįgaliuosius atspindys.[1]

Bibliografija

  • Sutrikusios regos asmenų mokymosi motyvai ir jų ugdymo būdai, 1984 m.
  • Lietuvos tiflopedagogikos istorija, 1985 m.
  • Pedagoginė ir medicininė korekcija tiflopedagogikoje, su kitais, 1987 m.
  • Aklųjų reabilitacija ir integracija, 1990 m.
  • Neregys tarp reginčiųjų, 1993 m.
  • Sutrikusios regos asmenų integracijos pagrindai, 1996 m.
  • Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys, 1996 m.
  • Sutrikusios regos vaikų korekcinis ugdymas, 1997 m.
  • Tiflologijos pagrindai, 1998 m.
  • Sutrikusios regos asmenų adaptacijos pagrindai ir perspektyvos, 1999 m., rusų k.
  • Neregys visuomenėje: socialiniai kontaktai, 1999 m. rusų k.
  • Tiflologijos vardų žodynas, su kitais, 2001 m.
  • Tiflologijos vardų žodynas, su kitais, 2001 m. rusų k.
  • Anglų-lietuvių kalbų specialiojo ugdymo žodynas, su kitais, 2002 m.
  • Ankstyvasis ugdymas: dabartis ir perspektyvos, su kitais, 2003 m.
  • Kairiarankystės fenomenas, su bendraautore L. Brazdeikiene, 2005 m.
  • Defektologijos žodynas, 2 tomai, 2007 m., rusų k.
  • Sutrikusios regos vaikų mokomoji strategija ir fizinis ugdymas, su kitais, 2007 m.
  • Paauglių, gyvenančių globos institucijose, adaptyvaus elgesio ugdymas, su bendraautore K. Samašonok, 2008.
  • Enciklopedinis tiflologijos žodynas I t. A - J, 2008 m. II t. K - Ž, 2009 m.
  • Trumpas fobijų žodynas, 2009 m., rusų k.
  • Institucinio ugdymo ir adaptyvaus elgesio dermės modeliavimas, su bendraautoriais K. Samašonok, A. Juodraičiu, 2010 m.
  • Žmonių baimės: 1193 fobijos, 2017.

Šaltiniai

  1. Vytautas Gudonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 261 psl.