Ignacy Daszyński: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:45, 7 sausio 2019 versija

Ignacy Daszyński
Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas

Gimė	1866 m. spalio 26 d. Zbaražas, Austrijos imperija
Mirė	1936 m. spalio 31 d. (70 metų) Bystra, Lenkija
Tautybė	lenkas
Sutuoktinis (-ė)	Maria Paszkowska
Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas	1918 m. lapkričio 6 d. – 1918 m. lapkričio 14 d.
Ankstesnis	pirmasis
Vėlesnis	Jędrzej Moraczewski
Lenkijos Respublikos maršalka
Ėjo pareigas	1928 m. kovo 27 d. – 1930 m. gruodžio 8 d.
Ankstesnis	Maciej Rataj
Vėlesnis	Kazimierz Świtalski

Partija	Lenkų socialistų partija
Parašas

Ignacas Dašinskis (Ignacy Daszyński, 1866 m. spalio 26 d. – 1936 m. spalio 31 d.) – lenkų politinis ir visuomeninis veikėjas, publicistas. Kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę.

Vaikystė ir jaunystė

Gimė 1866 m. Zbaržėje, Austrijos pareigūno valdininko šeimoje. 1875 m., mirus tėvui, penkerių vaikų šeima persikėlė į Stanislavivą, kur Ignacas įstojo į gimnaziją. Paveiktas savo vyresniojo brolio Felikso, jis pradėjo dalyvauti konspiracinėje partinėje veikloje.

1880 m., lenkų poeto ir revoliucionieriaus Mauricijaus Goslavskio atminimo metu, kapinėse paskleidė atvirukus su eilėraščiu antivalstybine ir politine tema, korį parašė jo vyresnis brolis. Feliksas Dašinskis buvo uždarytas į kalėjimą, o 14 metų Ignacas – iškviestas į teismą. Netrukus broliai buvo išteisinti.

Po išteisinimo broliai įkūrė pogrindžio organizaciją, kuri susirinkdavo senųjų už miesto esančių pastatų rūsyje. Ten apie 30 jaunų žmonių skaitė draudžiamą literatūrą, fechtuodavo, ir pan. Vienas iš organizacijų dalyvių buvo valdžios atstovų paskirtu provokatoriumi, kuris išdavė brolius policijai. Ignacas Dašinskis buvo išmestas iš gimnazijos.

Politinė ir valstybinė veikla

Dirbęs keletą metų advokatų kontoros sekretoriumi bei žurnalistu, Daszyński įstojo į universitetą. Vėliau jis grįžta į Galiciją, o 1891 m., studijuodamas Lvovo universitete įkūrė socialistų draugiją. Krokuvoje leido socialistinį laikraštį Naprzód.

1892 m. Daszyński tapo vienu iš Lenkų socialdemokratinės partijos Galicijoje, vėliau tapusios Lenkų socialdemokratine partija, įkūrėju. 1897 ir 1900 m. – Austrijos reichsrato deputatas (1897 m. surinko 75 proc. balsų, už jį daugiausia balsavo studentai ir darbininkai, ypač žydai). Tokiu būdu Ignacy tapo jauniausiuoju parlamento deputatu.

Nuo 1902 m. buvo Krokuvos miesto tarybos nariu. 1905 m., įsiplieskus revoliucijai Rusijoje, ją parėmė sudegindamas Nikolajaus II portretą. Nuo 1912 m. glaudžiai bendradarbiavo su Juzefu Pilsudskiu. I pasaulinio karo pradžioje pasisakė už Austriją, tačiau kai suprato, kad laimės Antantė, jis savo nuomonę pakeitė.

Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, 1918 m. lapkričio 6/7 d. tapo Liubline susikūrusios Lenkijos liaudies respublikos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku. Jo vyriausybė paskelbė 8 valandų darbo dienos įsigaliojimą bei kasyklų ir didelių žemės valdų nacionalizavimą. Tačiau naujoje valstybėje buvo jaučiamas didelis pinigų stygius, kuris galėjo baigtis krize. Dašinskis kreipėsi pagalbos į Liublino bankus, tačiau tie padėti atsisakė. Tuo pačiu metu Varšuvoje susiformavo Pilsudskio vyriausybė, todėl Dašinskis prisijungė prie jo. Būtent todėl Ignacas Dašinskis gali būti laikomas pirmuoju Antrosios Lenkijos respublikos ministru pirmininku, nors ir atsistatydinusiu labai greitai.

Prasidėjus Lenkijos-sovietų karui jis ragino kuo greičiau pasirašyti taikos sutartį. Buvo vienu iš besipriešinančių Pilsudskiui, kuris tuo metu įkūrė Nacionalinės rašto apsaugos tarybą, tačiau jau 1920 m. liepos 24 d. savo nuomonę pakeitė ir tapo ministro pirmininko pavaduotoju, o tų pačių metų gruodžio 15 d. jis atsistatydina, kadangi nesutinka su oficialia šalies užsienio politikos pozicija.

Atsistatydinęs iš ministro pirmininko pavaduotojo pareigų, Dašinskis prisijungia prie grupės, ruošiančios naują šalies konstituciją, kuri buvo priimta 1921 m. kovo 17 d. Po to jis tęsė karjerą tapdamas Lenkijos seimo nariu. 1922–1927 m. buvo Seimo maršalkos pavaduotoju, o 1928–1930 m. – maršalka. Po 1926 m. gegužės perversmo palaikė Lenkijos prezidento – Juzefo Pilsudskio – pusę. Nuo 1929 m. perėjo į opoziciją ir tapo Lenkijos kairiųjų ir centro partijų sąjungos (Centrolew) nariu. Parlamento ir finansinės krizės metu jis vėl pasipriešino Pilsudskiui, kai paskutinysis norėjo padidinti asignavimus gynybai. Pilsudskis, apsuptas šimto ginkluotų karių, pats atvyko į seimą, tačiau Dašinskis atsisakė pradėti Seimo posėdį iki tol, kol salės neapleido kareiviai.

Mirė 1936 m., palaidotas Krokuvoje. Jo laidotuvių dieną visose Lenkijos įmonėse Dašinskiui pagerbti darbas buvo sustabdytas penkioms minutėms.

@@ Eilutė 26: / Eilutė 26: @@
 |}}
-'''Ignacy Daszyński''' ([[1866]] m. [[spalio 26]] d. - [[1936]] m. [[spalio 31]] d.) - [[Lenkija|lenkų]] politinis ir visuomeninis veikėjas, publicistas. Kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę.
+'''Ignacas Dašinskis''' (''Ignacy Daszyński'', [[1866]] m. [[spalio 26]] d. – [[1936]] m. [[spalio 31]] d.) – [[Lenkija|lenkų]] politinis ir visuomeninis veikėjas, publicistas. Kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę.
 == Vaikystė ir jaunystė ==
-Gimė [[1866]] m. [[Zbaraž]]e, Austrijos pareigūno valdininko šeimoje. [[1875]] m., mirus tėvui, penkerių vaikų šeima persikėlė į [[Ivano_Frankivskas|Stanislavivą]], kur Ignacy įstojo į gimnaziją. Paveiktas savo vyresniojo brolio Felikso, jis pradėjo dalyvauti konspiracinėje partinėje veikloje.
+Gimė [[1866]] m. [[Zbaražė|Zbaržėje]], Austrijos pareigūno valdininko šeimoje. [[1875]] m., mirus tėvui, penkerių vaikų šeima persikėlė į [[Ivano_Frankivskas|Stanislavivą]], kur Ignacas įstojo į gimnaziją. Paveiktas savo vyresniojo brolio Felikso, jis pradėjo dalyvauti konspiracinėje partinėje veikloje.
-[[1880]] m., lenkų poeto ir revoliucionieriaus Mauricijaus Goslavskio atminimo metu, kapinėse paskleidė atvirukus su eilėraščiu antivalstybine ir politine tema, korį parašė jo vyresnis brolis. Feliksas Daszyńskis buvo uždarytas į kalėjimą, o 14 metų Ignacy - iškviestas į teismą. Netrukus broliai buvo išteisinti.
+[[1880]] m., lenkų poeto ir revoliucionieriaus Mauricijaus Goslavskio atminimo metu, kapinėse paskleidė atvirukus su eilėraščiu antivalstybine ir politine tema, korį parašė jo vyresnis brolis. Feliksas Dašinskis buvo uždarytas į kalėjimą, o 14 metų Ignacas – iškviestas į teismą. Netrukus broliai buvo išteisinti.
-Po išteisinimo broliai įkūrė pogrindžio organizaciją, kuri susirinkdavo senųjų už miesto esančių pastatų rūsyje. Ten apie 30 jaunų žmonių skaitė draudžiamą literatūrą, fechtuodavo, ir pan. Vienas iš organizacijų dalyvių buvo valdžios atstovų paskirtu provokatoriumi, kuris išdavė brolius policijai. Ignacy Daszyński buvo išmestas iš gimnazijos.
+Po išteisinimo broliai įkūrė pogrindžio organizaciją, kuri susirinkdavo senųjų už miesto esančių pastatų rūsyje. Ten apie 30 jaunų žmonių skaitė draudžiamą literatūrą, fechtuodavo, ir pan. Vienas iš organizacijų dalyvių buvo valdžios atstovų paskirtu provokatoriumi, kuris išdavė brolius policijai. Ignacas Dašinskis buvo išmestas iš gimnazijos.
 == Politinė ir valstybinė veikla ==
-[[File:Ignacy Daszyński02.jpg|left|220px|Daszyńskip paminklas Krokuvos Rakovicų kapinėse]]
+[[Vaizdas:Ignacy Daszyński02.jpg|left|220px|Dašinskio paminklas Krokuvos Rakovicų kapinėse]]
-Dirbęs keletą metų advokatų kontoros sekretoriumi bei žurnalistu, Daszyński įstojo į universitetą. Vėliau jis grįžta į Galiciją, o [[1891]] m., studijuodamas [[Lvovo universitetas|Lvovo universitete]] įkūrė socialistų draugiją. [[Krokuva|Krokuvoje]] leido socialistinį laikraštį ''Naprzód''.
+Dirbęs keletą metų advokatų kontoros sekretoriumi bei žurnalistu, Daszyński įstojo į universitetą. Vėliau jis grįžta į Galiciją, o [[1891]] m., studijuodamas [[Lvovo universitetas|Lvovo universitete]] įkūrė socialistų draugiją. [[Krokuva|Krokuvoje]] leido socialistinį laikraštį ''Naprzód''.
-[[1892]] m. Daszyński tapo vienu iš Lenkų socialdemokratinės partijos Galicijoje, vėliau tapusios Lenkų socialdemokratine partija, įkūrėju. [[1897]] ir [[1900]] m. - Austrijos reichsrato deputatas ([[1897]] m. surinko 75 proc. balsų, už jį daugiausia balsavo studentai ir darbininkai, ypač žydai). Tokiu būdu Ignacy tapo jauniausiuoju parlamento deputatu.
+[[1892]] m. Daszyński tapo vienu iš Lenkų socialdemokratinės partijos Galicijoje, vėliau tapusios Lenkų socialdemokratine partija, įkūrėju. [[1897]] ir [[1900]] m. – Austrijos reichsrato deputatas ([[1897]] m. surinko 75 proc. balsų, už jį daugiausia balsavo studentai ir darbininkai, ypač žydai). Tokiu būdu Ignacy tapo jauniausiuoju parlamento deputatu.
-Nuo [[1902]] m. buvo Krokuvos miesto tarybos nariu. [[1905]] m., įsiplėskėjus [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|revoliucijai]] Rusijoje, ją parėmė sudegindamas [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] portretą. Nuo [[1912]] m. glaudžiai bendradarbiavo su [[Juzefas Pilsudskis|Józefu Piłsudskiu]]. [[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] pradžioje pasisakė už Austriją, tačiau kai suprato, kad laimės [[Antantė]], jis savo nuomonę pakeitė.
+Nuo [[1902]] m. buvo Krokuvos miesto tarybos nariu. [[1905]] m., įsiplieskus [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|revoliucijai]] Rusijoje, ją parėmė sudegindamas [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] portretą. Nuo [[1912]] m. glaudžiai bendradarbiavo su [[Juzefas Pilsudskis|Juzefu Pilsudskiu]]. [[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] pradžioje pasisakė už Austriją, tačiau kai suprato, kad laimės [[Antantė]], jis savo nuomonę pakeitė.
-Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, [[1918]] m. lapkričio 6/7 d. tapo [[Liublinas|Liubline]] susikūrusios Lenkijos liaudies respublikos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku. Jo vyriausybė paskelbė 8 valandų darbo dienos įsigaliojimą bei kasyklų ir didelių žemės valdų nacionalizavimą. Tačiau naujoje valstybėje buvo jaučiamas didelis pinigų stygius, kuris galėjo baigtis krize. Daszyński kreipėsi pagalbos į Liublino bankus, tačiau tie padėti atsisakė. Tuo pačiu metu [[Varšuva|Varšuvoje]] susiformavo Piłsudskio vyriausybė, todėl Daszyński prisijungė prie jo. Būtent todėl Ignacy Daszyński gali būti laikomas pirmuoju Antrosios Lenkijos respublikos ministru pirmininku, nors ir atsistatydinusiu labai greitai.
+Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, [[1918]] m. lapkričio 6/7 d. tapo [[Liublinas|Liubline]] susikūrusios Lenkijos liaudies respublikos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku. Jo vyriausybė paskelbė 8 valandų darbo dienos įsigaliojimą bei kasyklų ir didelių žemės valdų nacionalizavimą. Tačiau naujoje valstybėje buvo jaučiamas didelis pinigų stygius, kuris galėjo baigtis krize. Dašinskis kreipėsi pagalbos į Liublino bankus, tačiau tie padėti atsisakė. Tuo pačiu metu [[Varšuva|Varšuvoje]] susiformavo Pilsudskio vyriausybė, todėl Dašinskis prisijungė prie jo. Būtent todėl Ignacas Dašinskis gali būti laikomas pirmuoju Antrosios Lenkijos respublikos ministru pirmininku, nors ir atsistatydinusiu labai greitai.
-Prasidėjus [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]] jis ragino kuo greičiau pasirašyti taikos sutartį. Buvo vienu iš besipriešinančių Piłsudskiui, kuris tuo metu įkūrė Nacionalinės rašto apsaugos tarybą, tačiau jau [[1920]] m. [[liepos 24]] d. savo nuomonę pakeitė ir tapo ministro pirmininko pavaduotoju, o tų pačių metų [[gruodžio 15]] d. jis atsistatydina, kadangi nesutinka su oficialia šalies užsienio politikos pozicija.
+Prasidėjus [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]] jis ragino kuo greičiau pasirašyti taikos sutartį. Buvo vienu iš besipriešinančių Pilsudskiui, kuris tuo metu įkūrė Nacionalinės rašto apsaugos tarybą, tačiau jau [[1920]] m. [[liepos 24]] d. savo nuomonę pakeitė ir tapo ministro pirmininko pavaduotoju, o tų pačių metų [[gruodžio 15]] d. jis atsistatydina, kadangi nesutinka su oficialia šalies užsienio politikos pozicija.
-Atsistatydinęs iš ministro pirmininko pavaduotojo pareigų, Daszyński prisijungia prie grupės, ruošiančios naują šalies [[konstitucija|konstituciją]], kuri buvo priimta [[1921]] m. [[kovo 17]] d. Po to jis tęsė karjerą tapdamas Lenkijos seimo nariu. [[1922]]-[[1927]] m. buvo Seimo maršalkos pavaduotoju, o [[1928]]-[[1930]] m. - maršalka. Po [[1926]] m. gegužės perversmo palaikė Lenkijos prezidento - Józefo Piłsudskio - pusę. Nuo [[1929]] m. perėjo į opoziciją ir tapo Lenkijos kairiųjų ir centro partijų sąjungos (''Centrolew'') nariu. Parlamento ir finansinės krizės metu jis vėl pasipriešino Piłsudskiui, kai paskutinysis norėjo padidinti asignavimus gynybai. Piłsudskis, apsuptas šimto ginkluotų karių, pats atvyko į seimą, tačiau Daszyński atsisakė pradėti Seimo posėdį iki tol, kol salės neapleido kareiviai.
+Atsistatydinęs iš ministro pirmininko pavaduotojo pareigų, Dašinskis prisijungia prie grupės, ruošiančios naują šalies [[konstitucija|konstituciją]], kuri buvo priimta [[1921]] m. [[kovo 17]] d. Po to jis tęsė karjerą tapdamas Lenkijos seimo nariu. [[1922]]–[[1927]] m. buvo Seimo maršalkos pavaduotoju, o [[1928]]–[[1930]] m. – maršalka. Po [[1926]] m. gegužės perversmo palaikė Lenkijos prezidento – Juzefo Pilsudskio – pusę. Nuo [[1929]] m. perėjo į opoziciją ir tapo Lenkijos kairiųjų ir centro partijų sąjungos (''Centrolew'') nariu. Parlamento ir finansinės krizės metu jis vėl pasipriešino Pilsudskiui, kai paskutinysis norėjo padidinti asignavimus gynybai. Pilsudskis, apsuptas šimto ginkluotų karių, pats atvyko į seimą, tačiau Dašinskis atsisakė pradėti Seimo posėdį iki tol, kol salės neapleido kareiviai.
-Mirė [[1936]] m., palaidotas Krokuvoje. Jo laidotuvių dieną visose Lenkijos įmonėse Daszyńskiui pagerbti darbas buvo sustabdytas penkioms minutėms.
+Mirė [[1936]] m., palaidotas Krokuvoje. Jo laidotuvių dieną visose Lenkijos įmonėse Dašinskiui pagerbti darbas buvo sustabdytas penkioms minutėms.
+{{DEFAULTSORT:Daszynski}}
 [[Kategorija:Lenkijos politikai]]
 [[Kategorija:Lenkijos ministrai pirmininkai]]