Udmurtų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
'''Udmurtų kalba''' – [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos kalba, priklausanti [[permių kalbos|permių kalbų]] grupei. Vartojama [[udmurtai|udmurtų]], gyvenančių Rusijoje, [[Volga|Volgos]] vidurupio baseine ([[Udmurtija]], [[Tatarstanas]], [[Baškortostanas]], [[Marių Respublika]], [[Permės kraštas]] ir kt.). Kalbančiųjų skaičius – 464 tūkst. žmonių. Nors kalbančiųjų skaičius nemažas, leidžiama periodinė literatūra, vyksta pamokos, tačiau dauguma miestuose gyvenančių jaunų udmurtų nebekalba savo gimtąja kalba. |
'''Udmurtų kalba''' – [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos kalba, priklausanti [[permių kalbos|permių kalbų]] grupei. Vartojama [[udmurtai|udmurtų]], gyvenančių Rusijoje, [[Volga|Volgos]] vidurupio baseine ([[Udmurtija]], [[Tatarstanas]], [[Baškortostanas]], [[Marių Respublika]], [[Permės kraštas]] ir kt.). Kalbančiųjų skaičius – 464 tūkst. žmonių. Nors kalbančiųjų skaičius nemažas, leidžiama periodinė literatūra, vyksta pamokos, tačiau dauguma miestuose gyvenančių jaunų udmurtų nebekalba savo gimtąja kalba. |
||
Udmurtų kalba dalijama į 3 tarmes: šiaurės, pietų ir [[besermanai|besermanų]]. Be to, yra keletas tarpinių šnektų. Nuo kitų permių kalbų udmurtų kalba skiriasi tuo, kad jos žodžiai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje, kai kuriomis morfologinėmis veiksmažodžio savybėmis, |
Udmurtų kalba dalijama į 3 tarmes: šiaurės, pietų ir [[besermanai|besermanų]]. Be to, yra keletas tarpinių šnektų. Nuo kitų permių kalbų udmurtų kalba skiriasi tuo, kad jos žodžiai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje, kai kuriomis morfologinėmis veiksmažodžio savybėmis, dviem veiksmažodžių kaitymo formomis. Leksikoje gausu rusiškų ir totoriškų skolinių. Literatūrinė udmurtų kalba sudaryta jungiant tiek pietų, tiek šiaurės tarmių elementus. Vienas pagrindinių kalbos normintojų – [[Vasilijus Alatyrevas]]. |
||
Pirmos knygos udmurtų kalba išleistos [[1847]] m. Kalbos užrašymui naudotas tiek lotyniškas, tiek [[kirilica|kirilicos]] raidynas, o dabartinis jo variantas susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje. |
Pirmos knygos udmurtų kalba išleistos [[1847]] m. Kalbos užrašymui naudotas tiek lotyniškas, tiek [[kirilica|kirilicos]] raidynas, o dabartinis jo variantas susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje. |
23:18, 4 sausio 2019 versija
Udmurtų kalba удмурт кыл | |
Kalbama | Rusija (Udmurtija, Baškortostanas, Tatarstanas) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 464 000 |
Kilmė | Uralo udmurtų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Udmurtija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | udm |
ISO 639-3 | udm |
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei. Vartojama udmurtų, gyvenančių Rusijoje, Volgos vidurupio baseine (Udmurtija, Tatarstanas, Baškortostanas, Marių Respublika, Permės kraštas ir kt.). Kalbančiųjų skaičius – 464 tūkst. žmonių. Nors kalbančiųjų skaičius nemažas, leidžiama periodinė literatūra, vyksta pamokos, tačiau dauguma miestuose gyvenančių jaunų udmurtų nebekalba savo gimtąja kalba.
Udmurtų kalba dalijama į 3 tarmes: šiaurės, pietų ir besermanų. Be to, yra keletas tarpinių šnektų. Nuo kitų permių kalbų udmurtų kalba skiriasi tuo, kad jos žodžiai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje, kai kuriomis morfologinėmis veiksmažodžio savybėmis, dviem veiksmažodžių kaitymo formomis. Leksikoje gausu rusiškų ir totoriškų skolinių. Literatūrinė udmurtų kalba sudaryta jungiant tiek pietų, tiek šiaurės tarmių elementus. Vienas pagrindinių kalbos normintojų – Vasilijus Alatyrevas.
Pirmos knygos udmurtų kalba išleistos 1847 m. Kalbos užrašymui naudotas tiek lotyniškas, tiek kirilicos raidynas, o dabartinis jo variantas susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Abėcėlė
А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё |
Ж ж | Ӝ ӝ | З з | Ӟ ӟ | И и | Ӥ ӥ | Й й |
К к | Л л | М м | Н н | О о | Ӧ ӧ | П п |
Р р | С с | Т т | У у | Ф ф | Х х | Ц ц |
Ч ч | Ӵ ӵ | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь |
Э э | Ю ю | Я я |
Nuorodos
udm
Duomenys apie kodu „udm“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com- Žaidimas skirtas mokytis udmurtų kalbos žodžiams
|