Rugpjūčio 28

Rugpjūčio 28 yra 240-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 241-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 125 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Augustina – Tarvilas – Steigvilė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1920 – Augustavą užėmė lenkų kariuomenė;
• 1991 – Austrija, Čilė, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika, Suomija, Šveicarija, Urugvajus pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę.

Gimimo dienos

• 1756 m. – Jonas Sniadeckis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807–1815 m. – rektorius (m. 1830 m.).
• 1894 m. – Feliksas Bartkus, Romos katalikų kunigas, prelatas, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius, teologijos mokslų daktaras ir publicistas (m. 1973 m.).
• 1901 m. – Mečys Kareiva, Lietuvos karinis veikėjas, chemikas, inžinierius technologas, pulkininkas (m. 1944 m.).
• 1903 m. – Vladas Motieka, Lietuvos ir TSRS karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975 m.).
• 1906 m. – Augustinas Mačionis, Lietuvos zoologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas ir docentas (m. 2002 m.).
• 1910 m. – Vaclovas Peleckis, statybos inžinierius, Lietuvos nusipelnęs bokso treneris, tarptautinės klasės teisėjas, vadinamas Lietuvos bokso tėvu, 1999 m. pripažintas geriausiu XX a. Lietuvos bokso treneriu, Lietuvos bokso čempionas, pasak agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygos – vyriausias amžiumi Lietuvos rašytojas (m. 2009 m.).
• 1916 m. – Antanas Linas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys.
• 1920 m. – Rimas Geniušas, Lietuvos dirigentas, pianistas, pedagogas.
• 1921 m. – Vincas Jakubauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1926 m. – Stefanija Čepulienė, Lietuvos istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1929 m.:
  • Meilutis Raimundas Jakučionis, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas, menotyros kandidatas (m. 1992 m.).
  • Vytautas Šlikas, ūkininkas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1930 m. – Algirdas Pocius, rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Antanas Račas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1944 m. – Stasys Beržinis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Gediminas Purlys, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1950 m.:
  • Jonas Varkalys, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Inčirauskas, Lietuvos skulptorius, medalininkas, tapytojas.
• 1952 m. – Edmundas Grigaliūnas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1954 m. – Rimantas Stuopelis, architektas, Šiaulių visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Gertrūda Čaikauskienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1960 m. – Julius Kanarskas, Lietuvos archeologas, istorikas, Kretingos rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Zbignevas Ibelgauptas, Lietuvos pianistas, pedagogas.
• 1966 m.:
  • Raimundas Markauskas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zigmantas Gudžinskas, Lietuvos botanikas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1970 m. – Vaidas Bendaravičius, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Gediminas Maceina, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu rungtyniaujantis LKL, Utenos „Juventus“ klube.

Mirtys

• 1668 m. – Vladislovas Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas (g. 1615 m.).
• 1945 m. – Juozas Brazaitis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1889 m.).
• 1989 m. – Vytautas Eidukaitis, lietuvių aktorius (g. 1923 m.).
• 1993 m. – Prudencija Bičkienė-Jokūbauskienė-Navickaitė, Lietuvos operos dainininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1920 m.).
• 2000 m. – Olga Mažeikytė-Zavadskienė, aktorė (g. 1909 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1521 – Turkai užėmė Belgradą.

Gimimo dienos

• 1749 m. – Johanas Volfgangas Gėtė, vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų (m. 1832 m.).
• 1774 m. – Elizabeth Ann Seton, amerikiečių šventoji (m. 1821 m.).
• 1878 m. – George Hoyt Whipple, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1976 m.).
• 1896 m. – Jona Jakiras, TSRS karinis veikėjas, pirmojo rango armijos vadas (m. 1937 m.).
• 1910 m. – Tjalling Charles Koopmans, 1975 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 1985 m.).
• 1919 m. – Godfrey Newbold Hounsfield, 1979 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2004 m.).
• 1923 m. – Velta Lynė, latvių aktorė.
• 1942 m. – Žozė Eduardas dos Santosas, dabartinis Angolos prezidentas, šias pareigas eina nuo 1979 m. rugsėjo 10 d. Taip pat jis yra Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą (MPLA) Prezidentas.
• 1965 m. – Shania Twain, kanadiečių dainininkė ir dainų autorė. Jos trečiasis albumas Come on over buvo daugiausiai parduodamų albume saraše ir visų laikų geriausias moterų muzikančių albumas.^{[reikalingas šaltinis]}.
• 1981 m.:
  • Danielis Gygachas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir 1. FC Nürnberg klubo saugas.
  • Rubén Darío Bustos, Kolumbijos futbolininkas, rungtyniauja gynėjo pozicijoje. Kolumbijos nacionalinės rinktinės narys.
• 1982 m. – Tiago Mota, Brazilijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Milano „Inter“ klube.
• 1990 m. – Bojanas Kirkičius Peresas, serbų kilmės ispanų futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje. Dabartinė jo ekipa yra FC Barcelona, žaidžianti aukščiausioje Ispanijos futbolo lygoje.

Mirtys

• 430 m. – Aurelijus Augustinas, vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir bažnyčios mokslo skleidėjas. Augustinų vienuolių ordino patronas. Katalikų bažnyčios šventasis, palaimintuoju laikomas ir stačiatikių. Daugelis protestantų, ypač kalvinistų, jį laiko vienu iš teologinių Reformacijos įkvėpėju (g. 354 m.).
• 1645 m. – Hugas Grocijus, politikos, teisės filosofas ir teoretikas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teologas. Hugas Grocijus laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienas Suvereniteto teorijos, taip pat prigimtinės bei tarptautinės teisės pagrindėjų (g. 1583 m.).
• 1962 m. – Janis Jaunsudrabinis, latvių rašytojas, dailininkas (g. 1877 m.).
• 1990 m. – Bronius Kviklys, žurnalistas, Čikagoje leidžiamo katalikiško laikraščio „Draugas“ redaktorius (g. 1913 m.).
• 1992 m. – Visvaldis Lamas, latvių rašytojas (g. 1923 m.).
• 1995 m. – Michaelis Endė, vokiečių rašytojas (g. 1929 m.).