Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 23: Eilutė 23:
* {{Ethnologue|bat|d}}
* {{Ethnologue|bat|d}}
* {{Ethnologue|xcu}}
* {{Ethnologue|xcu}}

{{kalb-stub}}


{{Baltų kalbos}}
{{Baltų kalbos}}

12:40, 22 gruodžio 2018 versija

Kuršių kalba
Kursenieku valoda
Kalbama-
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių-
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
>Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė)
>>Baltų prokalbė
>>>Vakarų baltų kalbos
>>>>Latvių kalba
>>>>>Kuršininkų tarmė
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2bat
ISO 639-3xcu
SIL-

Kuršininkų kalba (latv. kursenieku valoda; kurš. kursisk valuod, vok. Nehrungskurisch) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta lietuvių kalbos, vokiečių žemaičių tarmės ir vokiečių kalbos. Susiformavo XVXVIII a.,[1] kai dalis Latvijos Kuršo gyventojų persikėlė į Šventosios, Palangos apylinkes bei Rytprūsių pajūrį, Kuršių neriją ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.[2]

1945 m. dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę. Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenys, kurie save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarme.[3]

Patys kuršininkai savęs niekada nelaikė latviais bei savo kalbos nelaikė latvių kalbos tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.

Nuorodos

  1. Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.
  2. Vartiklis Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai
  3. Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60

Nuorodos