Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:39, 22 gruodžio 2018 versija

Oficialus statusas
Kuršių kalba Kursenieku valoda
Kalbama	-
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė >Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) >>Baltų prokalbė >>>Vakarų baltų kalbos >>>>Latvių kalba >>>>>Kuršininkų tarmė
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	bat
ISO 639-3	xcu
SIL	-

Kuršininkų kalba (latv. kursenieku valoda; kurš. kursisk valuod, vok. Nehrungskurisch) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta lietuvių kalbos, vokiečių žemaičių tarmės ir vokiečių kalbos. Susiformavo XV–XVIII a.,^[1] kai dalis Latvijos Kuršo gyventojų persikėlė į Šventosios, Palangos apylinkes bei Rytprūsių pajūrį, Kuršių neriją ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.^[2]

1945 m. dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę. Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenys, kurie save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarme.^[3]

Patys kuršininkai savęs niekada nelaikė latviais bei savo kalbos nelaikė latvių kalbos tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.

Nuorodos

↑ Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.
↑ Vartiklis Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai
↑ Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60

Nuorodos

bat SIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
xcu Duomenys apie kodu „xcu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.

[2] Vartiklis Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai

[3] Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
 '''Kuršininkų kalba''' ({{lv|kursenieku valoda}}; kurš. ''kursisk valuod'', {{de|Nehrungskurisch}}) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]], [[vokiečių žemaičių tarmė]]s ir vokiečių kalbos. Susiformavo [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi PDF]. „[[ResearchGate]]“.</ref> kai dalis Latvijos [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/kurshes.htm Vartiklis] Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai</ref>
-m. dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę.
+m. dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę. Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenys, kurie save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarme.<ref>Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60</ref>
 Patys [[kuršininkai]] savęs niekada nelaikė [[latviai]]s bei savo kalbos nelaikė [[Latvių kalba|latvių kalbos]] tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.