Muhamedas Anasyras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
Tuo tarpu [[Ispanija|Ispanijoje]] [[Kastilija ir Leonas|Kastilijos]] karalius [[Alfonsas VIII]] ruošėsi atsiimti Alarkos pilį<ref>http://luisapa.freehostia.com/ALARCOS.htm Alarkos pilis</ref> . Į pagalbą pasikvietęs [[Aragonas|Aragono]] karalių [[Petras II|Petrą II]] (Peter II of Aragon), [[Navaros provincija|Navaros]] karalių [[Sančas VII|Sančą VII]] (Sancho VII of Navarre), Portugalijos karalių [[Alfonsas II|Alfonsą II]] (Afonso II of Portugal) ir net popiežių [[Paskalis II|Paskalį II]], kuris rėmė [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygius]] prieš Almochadus. Iš visos Europos į Kastiliją suvažiavo riteriai ir nuotykių ieškotojai. [[1211]] m vasario mėn. Anasyras su didžiulę armija persikėlė į Ispaniją. Ši žygis buvo sunkus ir musulmonams pasibaigė katastrofa. Stipri jungtinė krikščionių armija perėjo [[Siera Morena]] kalnus ir [[1212]] m. [[liepos 16]] d. smogė prie Las Navaso de Toloso<ref>https://archive.is/20120714152014/personal.telefonica.terra.es/web/acv49/jaen/batalla_la_losa.htm [[Las Navas de Tolos mūšis]]</ref> lemtingą Almochadams smūgį (Battle of Las Navas de Tolosa). Tik [[Maras|maro]] epidemija sustabdė tolimesnį kryžiaus žygį į pietus. Muhamedas Anasyras buvo priverstas grįžti atgal į [[Rabatas|Rabatą]], kur [[1213]] m. [[gruodžio 25]] d. mirė nuo apsinuodijimo. Maroko sostą paveldėjo jo sūnus [[Abu Jakubas Jusufas II]]. |
Tuo tarpu [[Ispanija|Ispanijoje]] [[Kastilija ir Leonas|Kastilijos]] karalius [[Alfonsas VIII]] ruošėsi atsiimti Alarkos pilį<ref>http://luisapa.freehostia.com/ALARCOS.htm Alarkos pilis</ref> . Į pagalbą pasikvietęs [[Aragonas|Aragono]] karalių [[Petras II|Petrą II]] (Peter II of Aragon), [[Navaros provincija|Navaros]] karalių [[Sančas VII|Sančą VII]] (Sancho VII of Navarre), Portugalijos karalių [[Alfonsas II|Alfonsą II]] (Afonso II of Portugal) ir net popiežių [[Paskalis II|Paskalį II]], kuris rėmė [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygius]] prieš Almochadus. Iš visos Europos į Kastiliją suvažiavo riteriai ir nuotykių ieškotojai. [[1211]] m vasario mėn. Anasyras su didžiulę armija persikėlė į Ispaniją. Ši žygis buvo sunkus ir musulmonams pasibaigė katastrofa. Stipri jungtinė krikščionių armija perėjo [[Siera Morena]] kalnus ir [[1212]] m. [[liepos 16]] d. smogė prie Las Navaso de Toloso<ref>https://archive.is/20120714152014/personal.telefonica.terra.es/web/acv49/jaen/batalla_la_losa.htm [[Las Navas de Tolos mūšis]]</ref> lemtingą Almochadams smūgį (Battle of Las Navas de Tolosa). Tik [[Maras|maro]] epidemija sustabdė tolimesnį kryžiaus žygį į pietus. Muhamedas Anasyras buvo priverstas grįžti atgal į [[Rabatas|Rabatą]], kur [[1213]] m. [[gruodžio 25]] d. mirė nuo apsinuodijimo. Maroko sostą paveldėjo jo sūnus [[Abu Jakubas Jusufas II]]. |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Batalla de las Navas de Tolosa, por Francisco van Halen.jpg|300px|thumb|right|[[Las Navas de Tolos mūšis]]. [[XIX a.]], dailininkas F. P. Van Halenas, Senato rūmai, [[Madridas]].]] |
||
Muhamedas Anasyras turėjo tris [[Viziris|vizirius]]: |
Muhamedas Anasyras turėjo tris [[Viziris|vizirius]]: |
||
* Abu Zayd ben Yujan ([[1198]]–[[1199]]) (أبو زيد بن يوجان abū zayd ben yūjān). |
* Abu Zayd ben Yujan ([[1198]]–[[1199]]) (أبو زيد بن يوجان abū zayd ben yūjān). |
||
18:36, 21 gruodžio 2018 versija
Muhamedas Anasyras (arab.: الناصر لدين الله محمد بن المنصور, g. nežinoma – 1213 m. gruodžio 25 d.) – nuo 1199 m. Almochadų dinastijos Maroko kalifas.
Muhamedas Anasyras buvo Almansuro sūnus.
Istorija
Po Abu Jusufo I Jakubo Almansuro mirties prasidėjo greitas Almochadų imperijos nuosmukis. 1199 m. šalį paveldėjo jo sūnus Muhamedas Anasyras. Jis pirmiausiai atnaujino kovą su Maljorkos emyru Banu Ganija (Banu Ghaniya). Almansuro laivynas vėl užėmė Tunisą, o armija įžengė į Gafsą ir Mahdiją. Kalifas Tunise vietininku paskyrė savo vizirį šeichą Abu Muhamedą (Abu Muhammad ben ach-Chaykh Abi Hafs).
Tuo tarpu Ispanijoje Kastilijos karalius Alfonsas VIII ruošėsi atsiimti Alarkos pilį[1] . Į pagalbą pasikvietęs Aragono karalių Petrą II (Peter II of Aragon), Navaros karalių Sančą VII (Sancho VII of Navarre), Portugalijos karalių Alfonsą II (Afonso II of Portugal) ir net popiežių Paskalį II, kuris rėmė kryžiaus žygius prieš Almochadus. Iš visos Europos į Kastiliją suvažiavo riteriai ir nuotykių ieškotojai. 1211 m vasario mėn. Anasyras su didžiulę armija persikėlė į Ispaniją. Ši žygis buvo sunkus ir musulmonams pasibaigė katastrofa. Stipri jungtinė krikščionių armija perėjo Siera Morena kalnus ir 1212 m. liepos 16 d. smogė prie Las Navaso de Toloso[2] lemtingą Almochadams smūgį (Battle of Las Navas de Tolosa). Tik maro epidemija sustabdė tolimesnį kryžiaus žygį į pietus. Muhamedas Anasyras buvo priverstas grįžti atgal į Rabatą, kur 1213 m. gruodžio 25 d. mirė nuo apsinuodijimo. Maroko sostą paveldėjo jo sūnus Abu Jakubas Jusufas II.
Muhamedas Anasyras turėjo tris vizirius:
- Abu Zayd ben Yujan (1198–1199) (أبو زيد بن يوجان abū zayd ben yūjān).
- Abu Muhammad ben ach-Chaykh Abi Hafs (1199–1205) (أبو محمد بن الشيخ أبي حفص abū muḥammad ben aš – šayḫ abī ḥafs)
- Abu Sa`id ben Jam`i (1205–1214) (أبو سعيد بن جامع abū sa`īd ben jām`i)
Nuorodos
Išnašos
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Abu Jusufas I Jakubas Almansuras |
Almochadų dinastija 1199–1213 |
Po to: Abu Jakubas Jusufas II |