Minskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo Brigita Ragaišyte (Aptarimas) darytas keitimas 5491020
Žyma: Anuliuoti
S →‎Transportas: +oro uostas
Eilutė 54: Eilutė 54:
Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio]] atšaka iš [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] į Minską.
Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio]] atšaka iš [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] į Minską.


Nuo [[1984]] m. veikia [[Minsko metropolitenas]].
Nuo [[1984]] m. veikia [[Minsko metropolitenas]]. Yra [[Nacionalinis Minsko oro uostas]].


== Švietimas ir kultūra ==
== Švietimas ir kultūra ==

10:04, 21 gruodžio 2018 versija

Minskas
blrs. Мiнск, rus. Минск
            
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)
Minskas
Minskas
53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Minsko rajonas
Įkūrimo data 1067
Meras Andrei Šorec (Андрэй Шорац)
Gyventojų (2018) 1 982 444
Plotas 348,84 km²
Tankumas (2018) 5 683 žm./km²
Tinklalapis www.minsk.gov.by
Vikiteka Minskas
Kirčiavimas Mìnskas

Minskas (blrs. Мiнск, 1939 m. Менск[1], taip pat įvairiu metu Меньск, Менеск, Міньск; rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

Istorija

Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.

Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Raudonajai armijai nugalėjus vokiečių armiją, Baltarusija su sostine Minsku, vėl buvo užgrobta Sovietų Sąjungos. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

Geografija

Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svislotės upę (2015 m.)
Minsko centras (2007 m.)
Minsko centras (2014 m.)
Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymas

Minsko administracinis suskirstymas (2011 m.)
Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):

  1.   Centrinis rajonas (blrs. Цэнтральны)
  2.   Tarybinis rajonas (blrs. Савецкі)
  3.   Gegužės pirmosios rajonas (blrs. Першамайскі)
  4.   Partizanų rajonas (blrs. Партызанскі)
  5.   Gamyklų rajonas (blrs. Заводскі)
  6.   Lenino rajonas (blrs. Ленінскі)
  7.   Spalio rajonas (blrs. Кастрычніцкі)
  8.   Maskvos rajonas (blrs. Маскоўскі)
  9.   Frunzės rajonas (blrs. Фрунзенскі)

Pramonė

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Transportas

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas.

Švietimas ir kultūra

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės).

Architektūra

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

Sportas

Futbolas

Motobolas

Minskas ir Lietuva

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 19281937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[4]

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.[5][6]

Nuotraukų galerija

Šaltiniai

  1. 69 гадоў таму Менск стаў Мінскам (gudų k.)
  2. „2011 m. atvirasis Baltarusijos motobolo čempionatas“. Nuoroda tikrinta Kovo 4, 2012. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba); no-break space character in |title= at position 5 (pagalba)
  3. „2010m. atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato varžybų tvarkaraštis - motobolas“.
  4. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/2552
  5. „Lietuvos santykiai su Baltarusija“. Nuoroda tikrinta Spalio 31, 2010‎. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  6. „Lietuvos santykiai su Baltarusija“. Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje.

Išorinės nuorodos