XVI amžiaus 5-as dešimtmetis

XVI amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1541 m. ir baigėsi 1550 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžius – XVI amžius – XVII amžius

Dešimtmečiai: 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Metai: 1541 1542 1543 1544 1545 1546 1547 1548 1549 1550

Įvykiai

1541

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Pavasarį Abraomas Kulvietis Vilniuje atidarė savo pirmąją Lietuvoje humanitarinių studijų aukštesniojo tipo mokyklą (kolegiją) bajorų vaikams. Joje mokėsi apie 60 mokinių. Tačiau mokykla veikė iki kitų metų pavasario.
• Ldk Žygimantas Senasis iš Vilniaus rašė sultonui Suleimanui I, prašydamas atsiųsti savo derybininkus, kad šie susitiktų su jo pareigūnu ir apžiūrėtų, nustatytų Lenkijos bei LDK sienas su Osmanų provincijomis.
• Sultonas Suleimanas Didysis, užėmęs Budą, paskyrė Izabelė Jogailaitė Transilvanijos regente, valdžiusia mažamečio sūnaus Jono Zigmanto Zapojajaus vardu. Šis regionas tapo pusiau nepriklausoma pasienio valstybe, pasižymėjusia savo religine laisve.
• Balandžio mėn. mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jurgis Radvila I Heraklis (g. 1480 m.). Kijevo vaivada, nuo 1531 m. Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada. Buvo narsus karys ir talentingas karvedys.
• Vilniuje mirė brandžiojo Italijos Renesanso atstovas Lenkijoje ir Lietuvoje, architektas ir skulptorius Bernardino Zanobi de Gianotis (it. Bernardino Zanobi de Giannotis). 1536 m. įsikūrė ir iki mirties gyveno ir kūrė Vilniuje.

1542

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio mėn. Chochle mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Radvila III (g. 1492 m.). Nuo 1535 m. Žemaitijos seniūnas.
• Gegužės 19 d. Lenkijos karalius, Ldk Žygimantas Senasis paskelbė draudimą viešai propaguoti reformacijos idėjas ir sprendimą prieš Abraomą Kulvietį, kaltinant jį erezijos skleidimu, po ko jam metų pab. su savo turtingą biblioteką teko bėgti į Prūsiją.
• Karalienei Bonai Sforcai iškeliavus į Italiją, Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis iš Ldk Žygimanto Senojo gavo leidimą protestantų persekiojimui. Povilas Alšėniškis uždarė Abraomo Kulviečio įsteigtą mokyklą. Dėl persekiojimų iš LDK į Prūsiją emigravo Stanislovas Rapolionis ir laisvę atgavęs Martynas Mažvydas.
• Liepos 26 d. pagal Vilniaus architekto Benedikto Choinovskio projektą pradėta statyti Kauno rotušė.
• Rugsėjį Breste vyko LDK Seimas.
• Su MDK pratestos paliaubos, sudarytos 1537 m. vasario 18 d. Nesekmingai vyko nuolatinės derybos dėl taikos.
• Kijeve, vadovaujant Ivanui Sluškai, pastatyta penkiolikos bokštų medinę pilis, viena iš didžiausiu LDK.
• Klevanė mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Teodoras Čartoriskis. Dalyvavo Voluinės gynime nuo totorių antpuolių.
• Gruodžio 18 d. Geranainyse mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, grafas Stanislovas Goštautas (g. 1507 m. Vilniuje). Nuo 1530 m. Naugarduko vaivada, nuo 1542 m. Trakų vaivada. Sutuoktinė Barbora Radvilaitė, tapusi našle, persikėlė į Vilnių.

1543

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 11 d. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, žymus diplomatas Motiejus Kločka. Vitebsko vaivada nuo 1532 m. ir Žemaitijos seniūnas nuo 1542 m.
• Gegužės 5 d. Žygimantas Augustas, Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę. Lietuvos ponai norėjo jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą.
• Rugpjūčio 6 d. Prūsijos hercogas rašė Simno seniūnui, jog Įsruties pareigūnas pranešė, kad Simno seniūnijos gyventojai braunasi į Prūsijos miškingas žemes, „stumdami“ valstybės sieną.
• Spalio 1 d. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis bonifratų vienuolyno sudegusios medinės bažnytėlės vietoje fundavo renesansinę Šv. Kryžiaus koplyčią. Pagal legendą, bonifratų vienuolynas pastatytas apie 1332 m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje.
• Karalaitis Žygimantas Augustas, bėgdamas nuo Gardine ir Vilniuje įsiplieskusio maro, nuo lapkričio 14 d. visą žiemą praleido Alytuje.

1544

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsų kunig. Albrechto Brandenburgiečio iniciatyva prie katedros įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Studentams iš LDK jis skyrė stipendijų, o šie stodami turėjo prisiekti, kad baigę mokslus skelbs protestantizmą tarp lietuvių.
• Birželį – spalį Mikalojus Radvila Juodasis LDK seime Breste reikalavo, kad Ldk nuolat gyventų Lietuvoje, o ne Lenkijoje. Ldk Žygimantas Senasis perdavė LDK valdžia savo sūnui Žygimantui Augustui.
• Ldk Žygimantas Augustas su jauna žmona Elžbieta ir didele ponų palyda iš Bresto atvyko į Vilnių, kur gausiai susirinkusių gyventojų buvo džiaugsmingai sutikti.
• Žygimantas Augustas kaip Ldk apsigyveno Vilniuje kartu su motina karaliene Bona. Jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas Žygimantas Senasis pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.
• Ldk Žygimantas Augustas auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams, sustabdė protestantų persekiojimą Lietuvoje.
• Žitomire pastatyta šešių bokštų ir dvejų sienų medinę pilis. Medinės pilys buvo sričių centrai su vaivados rezidencija.

1545

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Metų pr. Abraomas Kulvietis atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas.
• Gegužės 13 d. Karaliaučiuje mirė Stanislovas Rapolionis– vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (g. 1485 m. prie Eišiškių). Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
• Birželio 6 d., susirgės, Kulvoje ant motinos rankų mirė Abraomas Kulvietis – teisės daktaras (1537), 1538 Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją mokyklą (g. ~1510 m.). Buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas, Karaliaučiaus universiteto graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Turėjo turtingą biblioteką.
• Birželio 15 d. nuo epilepsijos Vilniuje mirė Ldk Žygimanto Augusto pirmoji žmona, imperatoriaus Ferdinando I duktė Elžbieta Habsburgaitė (g. 1526 m. liepos 09 d. Lincas). Palaidota Vilniaus katedroje rugpjūčio 24 d.
• Vilniaus Valdovų rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių siuntęs paveikslų, ginklų, žirgų, vyno.
• Kaune įkurtas barzdaskučių (chirurgų) arba „balverio“ cechas.
• Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą prūsų kalbą. Tai buvo žemaičio Martyno Mažvydo Katekizmas.
• Įvyko chano Sagan Girejaus totorių ir LDK kazokų susirėmimai pasienyje ties Dniepru ir Tavane.
• Gruodžio 13 d. Italijoje Tridente prasidėjo devynioliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas (iki 1563.12.4). Tridento susirinkimas buvo skirtas reformacijos padariniams įveikti, jo nutarimai davė pradžią kontrreformacijai.

1546

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Gegužės 8 d. Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką Žemaitijos vietininkui Jonui Bilevičiui Stankevičiui, prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje.
• Birželio 8 d. kunig. Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje, pakvietė Martyną Mažvydą atvykti į Karaliaučiaus universitetą mokytis.
• Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus. Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos pietryčių dalyje italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodas-parkas.
• Iki 1566 m. Vilniaus pinigų kalykloje kaldintas trečiokas – LDK ir Lenkijos sidabro moneta.
• Totoriai niokojo LDK ir Voluinės žemes.

1547

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą lietuvių kalba. Tai buvo sausio 8 d. Karaliaučiuje išleista žemaičio Martyno Mažvydo Katekizmas: „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“.
• Sausį – kovą Vilniuje vyko LDK Seimas.
• Sausio 27 d. Pragoję mirė Čekijos, Vengrijos (nuo 1526 m.) ir Vokietijos (nuo 1531 m.) karalienė Ona Jogailaitė (dar vadinama Vengrijos ir Čekijos Ona), Liudviko II Jogailaičio sesuo, Ferdinando Habsburgo sutuoktinė (g. 1503 m.). Turėjo 15 vaikų.
• Ldk žemėse pradėta Valakų reforma, įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visą dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti.
• Žygimantas Augustas laiške Krokuvos vyskupui rašė, kad Lietuvoje dar gyvuoja senas tikėjimas. Todėl kad čia, prie Vilniaus, tamsi liaudis garbina miškus, medžius, upelius, riedulius, žalčius ir aukoja jiems.
• Imperatorius Karolis V Habsburgas Mikalojui Radvilai Rudajam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
• Gegužės 22 d. Ldk Žygimanto Augusto privilegiją Vilniuje įkurtos pirmosios Lietuvoje stiklo dirbtuves – (manufaktūra). Martynui Paleckiui leista steigti stiklo dirbtuvę prie Vilniaus ir prekiauti stiklo dirbiniais, išskyrus Venecijos stiklu.
• Ldk Žygimantas Augustas Vilniaus pabūklų liejyklą (Puškarnia) rekonstravo ir išplėtė. Čia nuo seno buvo liejamos patrankos ir gyveno kalviai, liejikai bei kiti su karo technika susiję meistrai.
• Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis pareikalavo, kad Ldk Žygimantas Augustas vestų Barborą, nes, esą, plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Netrukus, liepos mėn., pakvietus kunigą, slapta įvyko jungtuvės. Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis Kęsgaila.
• Lenkijos karalius Žygimantas Senasis dvarų valdytojams įsakė atliekamus dvaruose grūdus parduoti vietos turguose arba gabenti į Karaliaučių bei Gdanską.
• Didelis gaisras sunaikino beveik visą Minsko miestą.
• Ivanas III įvainikuotas caru.

1548

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 1 d. Krokuvoje mirė LDK valdovas ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (g. 1467 m. sausio 1 d.). Penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės sūnus. Palaidotas Vavelyje.
• Ldk Žygimantas Augustas balandžio 17 d. įsakė atlydėti žmoną Barborą Radvilaitę į Vilnių. Čia ji buvo iškilmingai sutikta ir pripažinta didžiąja kunigaikštiene. Vėliau Ldk vilkįs gedulo drabužiais išskubėjo į Krokuvą.
• Lapkričio mėn. susirinkusiame lenkų Seime reikšti reikalavimai karaliui atsisakyti santuokos su Barbora Radvilaite. Žygimantas Augustas griežtai atsisakė.

1549

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 25 d. Ldk Žygimantas Augustas specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą.
• Vasario 13 d. karalius su žmona iškilmingai įvažiavo į Krokuvą. Visi rodė didelę pagarbą savo naujajai poniai, tarytum ji jau būtų karūnuota valdovė.
• Vasario 13 d. Ldk Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei.
• Balandžio 23 d. mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Hlebavičius (g.~1480 m.). Nuo 1542 m. Vilniaus vaivada, nuo 1546 m. Lietuvos didysis kancleris.
• Gegužės 28 d. mirė LDK valstybės veikėjas, Naugarduko vaivada (nuo 1544 m.) Aleksandras Chodkevičius (g.~ 1475 m.). Buvo įtariamas ryšiais su 1508 m. maišto prieš Žygimantą Senąjį organizatoriumi kunig. Mykolu Glinskiu ir 1509–1511 m. su Albertu Goštautu kalintas. Brastos bažnytinės unijos šalininkas.
• Imperatorius Karolis V Habsburgas Stanislovui Kęsgailai suteikė Šv. Romos imperijos Kražių grafo titulą.
• Apsisaugojimui nuo Krymo totorių, Čerkasos mieste pastatyta medinę pilis.
• Krymo totoriai užpuolė Voluinės žemes.
• Rugpjūčio 2 d. – gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, valstybės ir kultūros veikėjas (m. 1616).

1550

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniaus seimas pripažino stačiatikiams ir protestantams lygias teises su katalikais. Tais pat metais Ldk Žygimantas Augustas suteikė tikybos laisvę visiems krikščionybės išpažinėjams. Ldk susirašinėjo su Žanų Kalvinų.
• Renesanso publicistas Mykolas Lietuvis lotynų kalba parašė traktatą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum fragmina X, multiplici historia referta). Traktatas dedikuotas Ldk Žygimantui Augustui. Traktato tikslas – LDK santvarkos kritika, skatinimas taisyti, stiprinti valstybę.
• Po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir gruodžio 7 d. Barbora Radvilaitė buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.