Aliuminis

Aliuminis (Al)
Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	13
Išvaizda	Sidabriškai baltas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	26,981538(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	125 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	557,5 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ne] 3s² 3p1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	118 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	1,61 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	3
Termodinaminės savybės
Tankis	2,70 g/cm³
Šiluminė talpa	840 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	(300 K) 237 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	933,47 K
Lydymosi šiluma	10,71 kJ/mol
Virimo temperatūra	2792 K
Garavimo šiluma	294,0 kJ/mol
Molinis tūris	? cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas	? Å

Aliuminis (lot. Aluminium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Al, eilės numeris 13. Lengvas, minkštas, plastiškas, kalus, tąsus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis šviesą. Elementas pirmą kartą gautas 1825 metais H. Oerstedo bei 1827 metais F. Vėlerio (Wöhler), nuo XIX a. vidurio gaminamas pramoniniu būdu.

Cheminės savybės

Paviršius apsitraukia tvirta, plona oksido (Al₂O₃) plėvele. Amfoterinis, reaguoja tiek su rūgštimis, tiek ir su šarmais.

Svarbiausios druskos – aliuminio chloridas (AlCl₃), fluoridas (AlF₃), nitratas (Al(NO₃)₃), sulfatas (Al₂(SO₄)₃).

Reaguodamas su šarmais sudaro aliuminatus, aukštoje temperatūroje jungiasi su azotu, siera, anglimi.

Paplitimas

Aliuminis – plačiausiai paplitęs Žemės plutos metalas (8,13 proc.), randamas junginiuose – feldšpatuose, žėrutyje ir kituose mineraluose. Daugumos augalų sausojoje masėje yra apie 0,02 % aliuminio, nors būtinas jis tik kai kuriems augalams – hidrofitams, arbatmedžiui (trūkumas sukelia lapų chlorozę).

Poveikis organizmams ir aplinkai

Organizmuose aliuminis kaupiasi smegenyse, kauluose, kasoje, skydliaukėje, kepenyse, blužnyje, inkstuose, kraujyje. Esant pertekliui, sunkėja fosfatų asimiliavimas, mažėja hemoglobino. Aliuminio dulkės žalingos kvėpavimo takams, junginiai skatina kraujo krešėjimą, išstumia kalcį kauluose, sutrikdo prakaito liaukas, gali sukelti egzemą, kontaktinį dermatitą ar aknę, žalingi nervų sistemai, žinomi kaip Alzheimerio ligos bei protinio atsilikimo ir onkologinių susirgimų patologiniai faktoriai.
Į organizmus aliuminis gali patekti su maistu, įkvepiant ar per sąlytį su odą: iš kosmetikos priemonių, dirbant su aliuminio junginiais, naudojant aliuminius indus ar pakuotes, iš implantų, vakcinuojant. Sveiko žmogaus inkstai per parą sugeba pašalinti iki 5-10 mg su maistu gaunamo aliuminio.
Naikina bakterijas, dideli kiekiai nuodingi ir augalams.

Panaudojimo sritys

Iš aliuminio gaminama iki 0,004 µm folija (valcuojant), kalant gaminami lakštai. Aliuminiu dengiamas plienas apsaugai nuo korozijos, paprasti ir optinių teleskopų veidrodžiai, kaip reduktorius ir deoksidatorius naudojamas lydant plieną ar ketų. Aliuminio pudra naudojama gaminant akytąjį betoną, dažų ir lako pramonėje suteikiant jiems žvilgesį, folija – maisto produktams pakuoti. Skysto pavidalo junginiai naudojami vakcinose, gaminant padidinto atsparumo ugniai medžiagas. Aliuminis naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis (E173), gaminant skardines, antiperspirantų bei daugelio dezodorantų sudėties veiklioji medžiaga - aliuminio junginiai.

Aliuminio lydiniai

Naudojami aliuminio lydiniai su variu, magniu, cinku, siliciu, manganu, ličiu, kadmiu, cirkoniu, chromu. Lydiniai pasižymi lengvumu (iki 3 kartų lengvesni už plieną), elektros ir šilumos laidumu, atsparumu korozijai, taip pat geros mechaninės savybės. Skiriami į liejamuosius (sudaro 15 % visų) ir deformuojamuosius lydinius. Svarbiausi liejamieji lydiniai – siluminai, deformuojamieji – duraliuminiai, avaliai, superduraliuminiai. Pirmieji aliuminio lydiniai pradėti gaminti XIX a., duraliuminiai sukurti XX a. pradžioje.

Pavadinimo kilmė

Alūnas arba alūno akmuo (lot. alumen) − seniausias žinomas natūraliai gamtoje susidarantis mineralas (druskų junginys, kristalas), kuriame gausu aliuminio. Tai ir lėmė paties cheminio elemento pavadinimą.

Išnašos ir nuorodos

Vikižodynas