Bankrotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Ištakos ==
== Ištakos ==
Žodis bankrotas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji [[bankas|bankininkai]] turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo [[pinigai|pinigus]], išrašinėjo [[vekselis|vekselius]] ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma [[italija|Italijoje]], sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas.
Žodis ''bankrotas'' kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (''suolas'' ar ''stalas''), ir „ruptus“ (''sulaužytas''). Šis „Bankas" – tai [[suolas]], kurį pirmieji [[bankas|bankininkai]] turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo [[pinigai|pinigus]], išrašinėjo [[vekselis|vekselius]] ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma [[italija|Italijoje]], sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas.


[[senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems [[vergovė|vergams]], skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.
[[senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems [[vergovė|vergams]], skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.
Eilutė 11: Eilutė 11:


== 10 Pagrindinių bankroto priežasčių ==
== 10 Pagrindinių bankroto priežasčių ==
* klientas nevykdo finansinių įsipareigojimų

* perteklius sandėlyje
* klientas nevykdo finansinių įsipareigojimų;
* nepakankamas finansavimas
* perteklius sandėlyje;
* pagrindinio vadovo mirtis arba liga
* nepakankamas finansavimas;
* nėra vadybinės apskaitos
* pagrindinio vadovo mirtis arba liga;
* apgaulė
* nėra vadybinės apskaitos;
* veiklos perdavimas
* apgaulė;
* decentralizavimas
* veiklos perdavimas;
* prekių apyvartos sumažėjimas ryšium su ekonomikos [[recesija]]
* decentralizavimas;
* prastas valdymas
* prekių apyvartos sumažėjimas ryšium su ekonomikos recesija;
* prastas valdymas.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

{{wikiquote}}
{{wikiquote}}
{{wiktionary}}
{{wiktionary}}

Dabartinė 21:35, 9 gruodžio 2018 versija

Bankrotas – negalėjimas išsimokėti skolų, sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju, tai yra padėtis, kai skolos viršija turimą turtą, o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, užstatant turtą ar dar kaip nors kitaip). O prieš valstybę nėra nei galimo teisinio proceso, nei precedento, todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo.

Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis bankrotas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas.

Senovės Graikijoje bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems vergams, skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.

Toroje, ar Senajame Testamente, pagal Mozės įstatymą, kas septinti metai būdavo skelbiami kaip šabo metai, kuriais būdavo atleidžiamos visos bendruomenės narių, bet ne „užsieniečių", skolos. Kas septintus šabo metus, t. y. kas keturiasdešimt devynerius metus, būdavo skelbiami jubiliejiniai metai, kuriais nuo visų skolų būdavo atleidžiami ne tik bendruomenės nariai, bet ir „užsieniečiai“, taip pat suteikiama laisvė visiems „skolos vergams“.

Pagal islamo mokymą, remiantis Koranu, nemokiam asmeniui turi būti suteiktas laikotarpis, kuriuo jis galėtų išmokėti savo skolą.

10 Pagrindinių bankroto priežasčių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • klientas nevykdo finansinių įsipareigojimų
  • perteklius sandėlyje
  • nepakankamas finansavimas
  • pagrindinio vadovo mirtis arba liga
  • nėra vadybinės apskaitos
  • apgaulė
  • veiklos perdavimas
  • decentralizavimas
  • prekių apyvartos sumažėjimas ryšium su ekonomikos recesija
  • prastas valdymas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Bankrotas