Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
sil=-}}
sil=-}}


'''Kuršininkų kalba''' ({{lv|Kursenieku valoda}}; kuršiškai: kursisk valuod, {{de|Nehrungskurisch}})– nykstanti [[baltų kalbos|baltų]] [[tarmė]], susiformavusi [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [PDF https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi]. [[ResearchGate]].</ref> kai dalis [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis.
'''Kuršininkų kalba''' ({{lv|Kursenieku valoda}}; kuršiškai: kursisk valuod, {{de|Nehrungskurisch}})– nykstanti [[baltų kalbos|baltų]] [[tarmė]], susiformavusi [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi PDF]. [[ResearchGate]].</ref> kai dalis [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis.


Patys [[kuršininkai]] savęs niekada nelaikė [[latviai]]s bei savo kalbos nelaikė [[Latvių kalba|latvių kalbos]] tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.
Patys [[kuršininkai]] savęs niekada nelaikė [[latviai]]s bei savo kalbos nelaikė [[Latvių kalba|latvių kalbos]] tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.

12:44, 9 gruodžio 2018 versija

Kuršių kalba
Kursenieku valoda
Kalbama-
Kalbančiųjų skaičiusišnykusi
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių-
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
>Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė)
>>Baltų prokalbė
>>>Vakarų baltų kalbos
>>>>Kuršių kalba
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2bat
ISO 639-3xcu
SIL-

Kuršininkų kalba (latv. Kursenieku valoda; kuršiškai: kursisk valuod, vok. Nehrungskurisch)– nykstanti baltų tarmė, susiformavusi XVXVIII a.,[1] kai dalis Latvijos Kuršo gyventojų persikėlė į Šventosios, Palangos apylinkes bei Rytprūsių pajūrį, Kuršių neriją ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis.

Patys kuršininkai savęs niekada nelaikė latviais bei savo kalbos nelaikė latvių kalbos tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.

Išnašos

  1. Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.

Nuorodos