Svėdasų dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:14, 30 lapkričio 2018 versija

55°41′58″š. pl. 25°21′22″r. ilg. / 55.699493°š. pl. 25.356097°r. ilg. / 55.699493; 25.356097

Svėdasų dvaras
Svėdasų dvaro griuvėsiai (šiaurinis flygelis su bokštu)
Vieta	Svėdasai
Įkurtas	1533 m.
Rūmų stilius	Medinis
Bajorų giminės	Mikalojus Radvila Juodasis, Kristupas Mikalojus Radvila, Jonušas Radvila, Karolis Povilas Radvila, Leonas Borovskis, Morikoniai
Savininkas	Kazimiero Juodviršio palikuonys

Svėdasų dvaro sodyba buvo šalia Svėdasų. Buvusio dvaro rūmai stovi Bajorų kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Svėdasų, vakariniame Svėdaso (Beragio) ežero krante, 100 m į rytus nuo kelio Svėdasai–Vaitkūnai. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai Radvilos prisidėjo prie kalvinizmo plitimo Lietuvoje). Rūmai virtę griuvėsiais, parkas apaugęs krūmynais.

Svėdasų dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įrašyti į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 67).^[1]

Istorija

Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko Reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. XVI a. priklausė Radviloms, tikriausiai buvo karališkasis dvaras, kadangi 1567 m. iš šio dvaro Kristupas Mikalojus Radvila turėjo pristatyti arklius valstybės kariuomenei. Vėliau dvaras priklausė Biržų Radviloms.

1647 m. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina skundė Seimui Svėdasų dvaro savininką kunigaikštį Jonušą Radvilą už tai, kad jis esą įsakęs iškirsti pakelėse stovėjusius kryžius, 4–100 m. senumo. Tačiau Zablūdavos klebonas paliudijo, kad tie kryžiai patys išvirtę dėl senumo, todėl byla nutraukta – vyskupas skundą atsiėmė, o Radvila paaukojo 6000 auksinų katalikų bažnyčiai statyti.

Dvarui priklausė Urbaniškio palivarkas (dabar Kamajai).

XVIII a. pabaigoje Karolis Povilas Radvila dvarą perleido Leonui Borovskiui, kurį jis valdė trumpai – iš jo dvarą perėmė ir iki 1890 m. išlaikė grafai Morikoniai.

XIX a. viduryje Liucijonas Morikonis pastatė naujus Svėdasų dvaro rūmus, dvaras priminė riterių pilį, įrengė tvenkinį ir įveisė apie 7 hektarų ploto parką, jį kūrė iš užsienio pakviesti sodininkai.

Anot Vaižganto, kilusio nuo Svėdasų:

Marikoniai Jeronimas, Liucijonas, Pranas – trys kartos, buvo turtingi žeme, pinigų švaistytojai, pamišę mūrus stilizuoti.

Vaižgantas

Apie 1890 m. dvarą įsigijo ir valdė carinės Rusijos kariuomenės generolas Božerianovas.

1911 m. dvarą su didžiuliu parku iš banko perpirko pasiturintis ūkininkas Mykolas Juodviršis, iki 1941 m. jį valdė jo sūnus Kazimieras Juodviršis. 1941 m. birželio 14-ąją į Altajaus sritį buvo ištremta visa Kazimiero Juodviršio šeima, Svėdasų dvaras buvo nacionalizuotas.

XX a. antroje pusėje, sovietmečiu Svėdasų dvarvietė buvo naikinama. Nuo rūmų stogo nuplėšta skarda buvo dengiami kolūkio sandėlių, fermų stogai, kolūkio pirmininko namo stogas. Be atodairos buvo kertami, niokojami vertingiausių rūšių medžiai parke. Pamažu dvaro pastatai virto griuvėsiais.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosavybės teises į savo senelio dvarvietę (sugriautą dvarą ir dalį žemių) atgavo Kazimiero Juodviršio palikuonys. Dvarvietės savininkai buvo nepajėgūs nei atkurti dvaro, nei išlaikyti jų būklę, dvaras toliau niokojamas vietinių vagių.

Žymūs žmonės

Svėdasų dvare, susikrimtęs dėl nesėkmių sprendžiant katalikų ir reformatų nesutarimus, mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis Kristupas Radvila II (1585–1640 m.).

Svėdasų dvarvietė

Svėdasų miestelyje, prie kapinių, plyti Svėdasų dvarvietės teritorija (unik. kodas 12211).^[2] Dvarvietės dalis šiuo metu užstatyta miestelio pastatais, užsodinta sodu, yra dirbamų sklypų. Centrinė dvarvietės dalis palikta dirvonuoti: čia yra ryški dvaro pastato, greičiausiai reprezentacinio, vieta.

Šaltiniai

↑ „Dvaro sodyba“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.
↑ „Dvarvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.

Nuorodos

Vikiteka: Svėdasų dvaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] „Dvaro sodyba“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.

[2] „Dvarvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.

[1]

[2]

@@ Eilutė 34: / Eilutė 34: @@
 Apie [[1890]] m. dvarą įsigijo ir valdė carinės Rusijos kariuomenės generolas Božerianovas.
-[[1911]] m. dvarą su didžiuliu parku iš banko perpirko pasiturintis ūkininkas Mykolas Juodviršis, iki 1941 m. jį valdė jo sūnus Kazimieras Juodviršis. [[1941]] m. birželio 14-ąją į Altajaus sritį buvo ištremta visa Kazimiero Juodviršio šeima.
+[[1911]] m. dvarą su didžiuliu parku iš banko perpirko pasiturintis ūkininkas Mykolas Juodviršis, iki 1941 m. jį valdė jo sūnus Kazimieras Juodviršis. [[1941]] m. birželio 14-ąją į Altajaus sritį buvo ištremta visa Kazimiero Juodviršio šeima, Svėdasų dvaras buvo nacionalizuotas.
-Sovietmečiu Svėdasų dvaras buvo nacionalizuotas, XX a. antroje pusėje jo pastatai naikinami. Nuo rūmų stogo nuplėšta skarda buvo dengiami kolūkio sandėlių, fermų stogai, kolūkio pirmininko namo stogas. Be atodairos buvo kertami, niokojami vertingiausių rūšių medžiai parke. Pamažu dvaro pastatai virto griuvėsiais.
+XX a. antroje pusėje, sovietmečiu Svėdasų dvarvietė buvo naikinama. Nuo rūmų stogo nuplėšta skarda buvo dengiami kolūkio sandėlių, fermų stogai, kolūkio pirmininko namo stogas. Be atodairos buvo kertami, niokojami vertingiausių rūšių medžiai parke. Pamažu dvaro pastatai virto griuvėsiais.
 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosavybės teises į savo senelio dvarvietę (sugriautą dvarą ir dalį žemių) atgavo Kazimiero Juodviršio palikuonys. Dvarvietės savininkai buvo nepajėgūs nei atkurti dvaro, nei išlaikyti jų būklę, dvaras toliau niokojamas vietinių vagių.