Norvegų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Vermont (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 176.11.25.69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{kalba|kalba=Norvegų kalba <br /> '''''norsk språk''''' |spalva=lawngreen|
šalys=[[Norvegija|Norvegijoje]]|
kalbančiųjų=4,6 mln.|
vieta=-|
kilmė=
[[Indoeuropiečių prokalbė]]<br />&nbsp;[[Germanų prokalbė]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Germanų kalbos]]<br/>&nbsp;&nbsp;&nbsp;šiaurės germanų<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;vakarų ir rytų skandinavų|
oficiali= {{flag|Norvegija}}|
iso639-1=no (norvegų), nb (Bokmål), nn (Nynorsk)|
iso639-2=nor, nob, nno|
sil=?}}
'''Norvegų kalba''' (''norsk språk'') yra [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s ir priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su [[danų kalba]], [[švedų kalba]], [[farerų kalba]] ir [[islandų kalba]] sudaro [[Šiaurės germanų kalbos|skandinavų kalbų]] pogrupį.


Kalbama daugiausia [[Norvegija|Norvegijoje]]. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. kalba [[bokmål]], o 700 tūkst. [[nynorsk]] tarmėmis. Valstybinė [[Norvegija|Norvegijos]] kalba.

Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.
Z


=== Abėcėlė ===
=== Abėcėlė ===

03:44, 27 lapkričio 2018 versija

Norvegų kalba
norsk språk
KalbamaNorvegijoje
Kalbančiųjų skaičius4,6 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių-
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
 Germanų prokalbė
  Germanų kalbos
   šiaurės germanų
    vakarų ir rytų skandinavų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaNorvegijos vėliava Norvegija
Kalbos kodai
ISO 639-1no (norvegų), nb (Bokmål), nn (Nynorsk)
ISO 639-2nor, nob, nno
SIL?

Norvegų kalba (norsk språk) yra indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su danų kalba, švedų kalba, farerų kalba ir islandų kalba sudaro skandinavų kalbų pogrupį.

Kalbama daugiausia Norvegijoje. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. kalba bokmål, o 700 tūkst. nynorsk tarmėmis. Valstybinė Norvegijos kalba.

Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.

Abėcėlė

Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raidės, ji sutampa su lotyniška abėcėle, išskyrus tris paskutines raides Æ, Ø ir Å.

Literatūra

  • Lietuviški-norvegiški pokalbiai = Litauisk-norsk parlør (sud. Ugnius Mikučionis). – Kaunas: UAB „Dargenis“, 2004. – 219 p. – ISBN 9955-403-30-6
  • Norvegų kalba: gramatikos konspektas ir žodynėlis (sud. Ugnius Mikučionis). – Kaunas: VDU leidykla, 2004. – 123 p. – ISBN 9955-12-019-3
  • Norvegų kalbos pokalbiai ir žodynas (lietuviško vertimo redaktorė Vilma Strupienė). – Šiauliai: Euroknyga, 2006. – 224 p.: iliustr. – ISBN 9955-617-14-4
  • Norvegų kalba: gramatikos konspektas ir žodynėlis. – 2-asis patais. leid. (sud. Ugnius Mikučionis). – Kaunas: VDU leidykla, 2007. – 78 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-12-236-4
  • Lietuvių-norvegų kalbų žodynas = Litauisk-norsk ordbok. – 3-ioji laida (sud. Evalda Jakaitienė, Sturla Berg-Olsen). – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2008. – 627 p. – ISBN 978-9955-23-177-6
  • Norvegų kalbos praktinis mokymosi kursas: standartinis kursas mokytis savarankiškai / Eldrid Hagard Aas. – Šiauliai: Euroknyga, 2010. – 256 p. + 3 garso diskai (CD). – ISBN 978-9955-617-49-5
  • Norvegų-lietuvių ir lietuvių-norvegų kalbų žodynas = Norsk-litauisk og litauisk-norsk ordbok: norvegų-lietuvių k. žodyne pateikiama apie 21 000 žodžių ir posakių, lietuvių-norvegų k. žodynėlyje pateikiama apie 3500 žodžių ir posakių. – 8-oji patais. ir papild. laida (sud. Ugnius Mikučionis). – Kaunas: Naujasis lankas, 2015. – 607 p. – ISBN 978-9955-03-928-0
  • Norvegų kalbos gramatika: mokomoji knyga / Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras (sud. Aurelija Griškevičienė). – Vilnius : Tyto alba, 2012. – 167 p. – ISBN 978-9986-16-883-6

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Wikipedia
Wikipedia