Dūkšto–Drujos geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S Automatinis brūkšnių taisymas. |
||
Eilutė 82: | Eilutė 82: | ||
==Šaltiniai== |
==Šaltiniai== |
||
* [http://www.leto-braslav.com/index.php?option=com_content&view=article&id=368&Itemid=161 Узкоколейная железная дорога Друя - Дукштас (1916 - 1964 г.г.)] |
* [http://www.leto-braslav.com/index.php?option=com_content&view=article&id=368&Itemid=161 Узкоколейная железная дорога Друя - Дукштас (1916 - 1964 г.г.)] |
||
* [http://narrow.parovoz.com/emb/?ID=2160 Дукштас (Дукшты) |
* [http://narrow.parovoz.com/emb/?ID=2160 Дукштас (Дукшты) – Друя] |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
15:20, 16 lapkričio 2018 versija
Dūkšto–Drujos geležinkelis | |
Vieta | |
---|---|
Šalys | Lietuva, Baltarusija |
Miestai | Dūkštas – Apsas – Breslauja – Druja |
Pagrindinė informacija | |
Atidarymas | 1917 m. |
Techninė informacija | |
Ilgis | 94 km |
Vėžė | 600 mm vėžė (iki 1932 m.) 750 mm vėžė (nuo 1932 m.) |
Dūkšto–Drujos geležinkelis – buvęs 94 km ilgio siaurasis geležinkelis, jungęs Dūkštą (Lietuva) ir Drują (Baltarusija).
Istorija
Pirmojo pasaulinio karo viduryje buv. Vilniaus gubernijos teritorijoje tarp kaizėrinės Vokietijos ir carinės Rusijos kariuomenių nusistovėjo pusiausvyra. Abi kariaujančios pusės suskubo stiprinti savo pozicijas fronte: karinei amunicijai gabenti vokiečiai įrengė 600 mm vėžės siaurojo geležinkelio liniją nuo Dūkšto (buv. plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva stotis) iki Čepukų kaimo; o rusai – 750 mm pločio vėžę tarp Pelėkų ir Piedrujos kaimų. Į pastarąją gyvenvietę kariniai kroviniai Rusijos kariuomenei buvo gabenami naujai nutiestu plačiuoju geležinkeliu iš Indros stoties (Rygos-Oriolo geležinkelio linija).
Pokaryje kraštą užėmė Lenkijos kariuomenė. 1928 m. lenkų geležinkelininkai pradėjo jungti abi buvusių priešininkų karines trasas, papildomai paklodami apie 20 km bėgių kelio. Kadangi Piedruja jau buvo atsidūrusi Latvijos Respublikos teritorijoje, nuspręsta Vilniaus krašte eksploatuoti 750 mm pločio ruožą tarp Dūkšto ir pasienio miestelio Druja.
Trasa važinėjo du keleiviniai traukiniai: dieninis (kelyje užtrukdavo keturias valandas) ir naktinis (penkios valandos kelyje). Pastaruoju mielai naudodavosi kaimiečiai, su reikalais vykdavę į vaivadijos sostinę Vilnių. Dienos metu siauruku buvo patogu aplankyti apskrities centrą Breslaują ir kitus kaimus. Iš Drujos kita geležinkelio linija buvo galima keliauti per Miorus į mazginę Voropajevo stotį.
Nuo 1939 m. (išskyrus 1941–1944 m. laikotarpį) šį bėgių kelią aptarnavo naujai įkurtas sovietinis Balstogės geležinkelis, vėliau perduotas Baltarusijos geležinkeliui. Po Antrojo pasaulinio karo krovininius vagonus traukdavo garvežiai OP-2 (VDR gamybos); P5 (Čekoslovakija). Drujoje jie buvo užpildomi vandeniu, šiame kaime garvežiai prieš atgalinę kelionę būdavo apsukami.
Apie 1965 m. traukinių eismas buvo nutrauktas, o po maždaug penkiolikos metų išardyti bėgiai. Šiandien senąjį geležinkelį primena apsauginės medžių–krūmų juostos buvusioje trasoje ir išlikusios stotys Breslaujoje, Drujoje bei Dūkšte (Partizanų g., tebestovi siaurojo geležinkelio stoties pastatas, esantis plačiojo geležinkelio kelyno šiauriniame gale).[1]
Stotys
Miestas | Atstumas nuo Dūkšto (km) |
---|---|
Dūkštas | 0 |
Beržininkai | 4 |
Rimšė | 9 |
Bieniūnai | 13 |
Čepukai | 16 |
Grytūnai (rus. Грытуны) | 21 |
Stavarėlė (rus. Ставареле) | 25 |
Treibšai (rus. Трапша) | 30 |
Pelikanai | 34 |
Apsas | 39 |
Kalenkiškis (rus. Калинкишки) | 49 |
Rački Buras (rus. Рацки Бур) | 52 |
Breslauja | 59 |
Slabada | 72 |
Druiskas (rus. Друйск) | 80 |
Jaja (rus. Яя) | 87 |
Milaševas (rus. Милошево) | 92 |
Druja | 94 |
Išnašos
Šaltiniai
Nuorodos
- Linija 1957 m. žemėlapio fragmente
- Linija 1961 m. žemėlapio fragmente
- B. Pokropiński - Koleje wąskotorowe PKP // Warszawa: Nasze koleje, 1980