Buchara: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 39°46′0″ š. pl. 64°26′0″ r. ilg. / 39.76667°š. pl. 64.43333°r. ilg. / 39.76667; 64.43333 (Buchara)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 29: Eilutė 29:
== Sportas ==
== Sportas ==
* [[FK Buxoro]] futbolo klubas.
* [[FK Buxoro]] futbolo klubas.
* „Buxoro Arena“, talpa 22 700.<ref>https://int.soccerway.com/national/uzbekistan/pfl/2013/regular-round/r20123/venues/?ICID=PL_3N_05</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

12:41, 14 lapkričio 2018 versija

Buchara
uzb. Buxoro, Бухоро
Poi Kaljano mečetė
Buchara
Buchara
39°46′0″ š. pl. 64°26′0″ r. ilg. / 39.76667°š. pl. 64.43333°r. ilg. / 39.76667; 64.43333 (Buchara)
Laiko juosta: (UTC+5)
Valstybė Uzbekijos vėliava Uzbekija
Vilajetas Bucharos vilajetas
Rajonas rajonas
Gyventojų (2009) 263 400
Vikiteka Buchara
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 602

Buchara (uzb. Buxoro, pers. بُخارا) − miestas centriniame Uzbekistane, prie istorinio Šilko kelio.[reikalingas šaltinis] Vilajeto centras. Transporto centras − nutiesti geležinkeliai į Samarkandą, Karšį, Čardžou, automobilių keliai jungia su Nukusu, Samarkandu, Čardžou, Turkmenabatu, veikia tarptautinis oro uostas. Išplėtota naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, maisto, baldų, tekstilės, avalynės, medžio apdirbimo pramonė, taip pat dailieji amatai, medvilnės valymas, šilko vijimas. Nuo 1990 m. veikia universitetas. Yra istorijos ir kraštotyros, metalo kalybos, keramikos muziejai, botanikos sodas.

Istorija

Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Vidurinės Azijos miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − Turkestano valdovas Afrasiabas. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė Sogdo regionui − Achamenidų imperijos provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito islamas. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo Bucharos chanato sostine. Į Bucharą vedė karavanų keliai, išaugo amatai, prekyba. XIX a. miestą užėmė Rusijos imperija, vėliau − TSRS, ir priskyrė prie Uzbekijos TSR. Nuo 1938 m. iki 1992 m. srities centras. Nuo 1992 m. vilajeto centras.

Architektūra

Buchara − unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX−XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, bazarais. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų − IX−X a., Čašma Ajubo), gausu medresių, mečečių, minaretų (garsiausias − Kaljano).

Sportas

  • FK Buxoro futbolo klubas.
  • „Buxoro Arena“, talpa 22 700.[1]

Šaltiniai

Šablonas:UNESCOVidurinė Azija