Daudžgirių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pridėtos koordinatės |
vikif. |
||
Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
* tuomet didžiausią ir gražiausią Daudžgirių dvarą. |
* tuomet didžiausią ir gražiausią Daudžgirių dvarą. |
||
Daudžgirius valdęs Fridrichas Ropas su žmona bei dukra Lidija ir sūnumi [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais išvažiavo į [[Vokietijos imperija|Vokietiją]]. |
Daudžgirius valdęs [[Friedrich von der Ropp|Fridrichas Ropas]] su žmona bei dukra Lidija ir sūnumi [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais išvažiavo į [[Vokietijos imperija|Vokietiją]]. Dvaras, kuriam priklausė beveik 450 ha žemės, buvo išparceliuotas. |
||
Dvaras, kuriam priklausė beveik 450 ha žemės, buvo išparceliuotas. |
|||
Tarybiniais laikais dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų namai, kuriuos panaikinus pastatas buvo neremontuojamas ir ėmė griūti. |
Tarybiniais laikais dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų namai, kuriuos panaikinus pastatas buvo neremontuojamas ir ėmė griūti. |
19:31, 26 spalio 2018 versija
56°10′09″š. pl. 24°39′05″r. ilg. / 56.16905°š. pl. 24.65148°r. ilg.
Daudžgirių dvaras | |
---|---|
Dvaro rūmai
| |
Vieta | Daudžgiriai |
Bajorų giminės | fon Ropai |
Daudžgirių dvaras – dvaras Daudžgirių (Pagirių) kaime, Biržų rajone.
Istorija
Dvaras jau XVIII a. viduryje priklausė Bistromų giminei, kurie XIX a. pradžioje pastatė dvaro rūmus.
1811 m., prieš Napoleono kariuomenės įsiveržimą, dvarui priklausė 242 gyventojai, jį valdė carinės Rusijos kariuomenės poručikas, našlys, liuteronų tikėjimą išpažinęs Aleksandras Bistromas. Pasakojama, kad A.Bistromas labai mėgęs lošti kortomis - rinkdavęsi Pabiržės katalikų parapijos klebonas, Pabiržės dvarininkai Komorovskiai ir Borovskiai, Mantagailiškių dvarininkai Holšteinai, fon Ropai, Bistromai. Nesėkmingai susiklosčiusios kortų partijos metu poručikas Aleksandras Bistromas dvarą pralošė baronui Ailchilemui fon Ropui ir nusišovė.
1845 m. dvaro savininkais jau užrašyti baronai fon Ropai. Baronas A. Ropas su žmona Lidija fon Rop turėjo tris sūnus, kurie paveldėjo:
- Ąžuolpamušės dvarą;
- Gulbinų dvarą;
- tuomet didžiausią ir gražiausią Daudžgirių dvarą.
Daudžgirius valdęs Fridrichas Ropas su žmona bei dukra Lidija ir sūnumi Pirmojo pasaulinio karo metais išvažiavo į Vokietiją. Dvaras, kuriam priklausė beveik 450 ha žemės, buvo išparceliuotas.
Tarybiniais laikais dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų namai, kuriuos panaikinus pastatas buvo neremontuojamas ir ėmė griūti.
Kultūrinė veikla
Apie 1917 m. smuikininkas, pedagogas ir chorvedys Motiejus Budriūnas dvare pradėjo organizuoti chorus ir rengti vakarus koncertus.
Dvarą savo tėviške vadino (čia nuo 1873 m. gyveno) ir Teodoras Brazys - kompozitorius, muzikologas, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas.[1]
Telefoninis ryšys
1904 m. telefoninio ryšio statutą pasirašė jo autoriai: baronas Vilhelmas fon Ropas iš Pajiešmenės dvaro, Andre Holstenas iš Padaičių dvaro, grafas C.Komorowskis iš Pabiržės dvaro, baronas Henrikas Holštenas iš Mantagailiškio dvaro, S.Ordynecas iš Kaunių dvaro, Daudžgirių dvaro savininko barono Vilhelmo von der Roppo žentas Fridrichas von Reiswitzas, grafo Alfredo Jono Tiškevičiaus Biržų Astravo dvaro įgaliotinis M.Jastržembskis, baronas Paulius von der Roppas iš Ąžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.[2]
Nuorodos
- Daudžgirių buv. dvaro sodybos fragmentai (Kultūros vertybių registras)
- Daudžgirių dvaro sodybos fotofiksacija (Lietuvos dvarų duomenų bazė)
- Daudžgiriai. Dvarai, kurių neliks (1)