Juozapas Dominykas Kosakovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
Baigęs 1783 m. pradėtus mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo [[Ukmergė]]s teismo raštininku. Karininko karjerą pradėjo Vitebsko pulke kaip [[kavalerija|kavaleristas]] ir jau 1790 m. paskirtas LDK [[husarai|husarų]] brigados kavalerijos rotmistru. Tais pat metais buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą, kuriame išrūpino miestui [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo teisių]] patvirtinimą, dalyvavo [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seime]] svarstant [[Gegužės 3 Konstitucija|Gegužės 3 Konstituciją]]. 1793 m. karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto]] buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordinu]]. |
Baigęs 1783 m. pradėtus mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo [[Ukmergė]]s teismo raštininku. Karininko karjerą pradėjo Vitebsko pulke kaip [[kavalerija|kavaleristas]] ir jau 1790 m. paskirtas LDK [[husarai|husarų]] brigados kavalerijos rotmistru. Tais pat metais buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą, kuriame išrūpino miestui [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo teisių]] patvirtinimą, dalyvavo [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seime]] svarstant [[Gegužės 3 Konstitucija|Gegužės 3 Konstituciją]]. 1793 m. karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto]] buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordinu]]. |
||
Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. iš [[Ignotas Tyzenhauzas|Ignoto Tyzenhauzo]] įsigijo |
Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. iš [[Ignotas Tyzenhauzas|Ignoto Tyzenhauzo]] įsigijo motinai priklausiusį [[Veprių dvaras|Veprių dvarą]], dėl kurio tėvas ilgai bylinėjosi. 1812 m. vadovavo [[Napoleonas|Napoleono]] kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui. Karui pasibaigus parašė atsiminimus. Buvo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. [[Veprių dvaras|Veprių dvarą]] kaip kraitį perėmė jauniausia iš jo trijų dukterų, Pelagija. |
||
== Šeima ir vaikai == |
== Šeima ir vaikai == |
||
09:17, 25 spalio 2018 versija
| Juozapas Dominykas Kosakovskis | |
|---|---|
_.jpg)
| |
| Kosakovskiai | |
| |
| Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis) | |
| Gimė | 1771 m. rugpjūčio 16 d. Vaitkuškyje |
| Mirė | 1840 m. lapkričio 2 d. (69 metai) Varšuvoje |
| Tėvas | Mykolas Kosakovskis |
| Motina | Barbora Zyberkaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Potockytė |
| Vaikai | Stanislovas Feliksas, Žozefina, Sofija, Vanda, Adelė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Juozapas Dominykas Kosakovskis |
Juozapas Dominykas Kosakovskis (lenk. Józef Dominik Korwin-Kossakowski, 1771 m. rugpjūčio 16 d. Vaitkuškyje – 1840 m. lapkričio 2 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš grafų Kosakovskių giminės.
Juozapo tėvas buvo Vitebsko vaivada ir aktyvus konfederatas Mykolas Kosakovskis, o motina – Livonijos grafienė, Mykolo Tyzenhauzo našlė, Barbora Zyberkaitė.
Biografija
Baigęs 1783 m. pradėtus mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo Ukmergės teismo raštininku. Karininko karjerą pradėjo Vitebsko pulke kaip kavaleristas ir jau 1790 m. paskirtas LDK husarų brigados kavalerijos rotmistru. Tais pat metais buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą, kuriame išrūpino miestui Magdeburgo teisių patvirtinimą, dalyvavo Ketverių metų seime svarstant Gegužės 3 Konstituciją. 1793 m. karaliaus Stanislovo Augusto buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, Baltojo erelio ordinu.
Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. iš Ignoto Tyzenhauzo įsigijo motinai priklausiusį Veprių dvarą, dėl kurio tėvas ilgai bylinėjosi. 1812 m. vadovavo Napoleono kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui. Karui pasibaigus parašė atsiminimus. Buvo 1831 m. sukilimo dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. Veprių dvarą kaip kraitį perėmė jauniausia iš jo trijų dukterų, Pelagija.
Šeima ir vaikai
1793 metų vasario 10 d. vedė Liudviką Potocką (1779–1850), stambaus Lenkijos magnato, grafo Stanislovo Felikso Potockio (1753–1805) dukterį nuo antros santuokos su Amalija Mnišek (1752–1798). Vaikai:
- Stanislovas Feliksas (1795–1872)
- Žozefina (1796–1860), Leono Potockio (1799–1864) žmona
- Pelageja (1798–1881), Aleksandro Sent-Klero (1800–1880) žmona
- Sofija (mirė kūdikystėje)
- Vanda (mirė kūdikystėje)
- Аdelė (1801–1860), kunigaikščio Eugenijaus Poniatovskio žmona.
Nuorodos
Galerija
|
|
.jpg)
._%D0%9B%D1%8E%D0%B4%D0%B2%D1%96%D0%BA%D0%B0_%D0%9A%D0%B0%D1%81%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_(%D0%9F%D0%B0%D1%82%D0%BE%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F)_(J._Lampi,_1807).jpg)