Kompiuterio pelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
eyey
vbf
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Otheruses|Pelė}}
{{Otheruses|Pelė}}
[[Vaizdas:3-Tasten-Maus Microsoft.jpg|thumb|Kompiuterinė '''pelė''', kurią dažniausiai sudaro dešinysis, kairysis klavišai ir ratukas.]]
[[Vaizdas:3-Tasten-Maus Microsoft.jpg|thumb|Kompiuterinė '''pelė''', kurią dažniausiai sudaro dešinysis, kairysis klavišai ir ratukas.]]
'''Pelė''' – vienas patogiausių darbo su [[Kompiuteris|kompiuteriu]] įtaisų<ref name="Pirma">Valentina Dagienė „Tavo bičiulis kompiuteris“. 1 dalis. Vilnius, 2006.</ref>. Galima dirbti ir be pelės, tačiau naudojantis ja kur kas patogiau atlikti daugelį veiksmų<ref name="Pirma" />. Pelė naudojama grafinės aplinkos valdymui – [[Programa (kompiuterio)|programų]] paleidimui, lango matmenų ir padėties keitimui, [[Failas|bylų]] kopijavimui, meniu punktų išrinkimui. Stumiant pelę specialaus padėklo paviršiumi [[Monitorius|ekrane]] juda pelės žymeklis<ref name="Antra">[[MS Office|MS Office XP]] mokomasis kompaktinis diskas. Informacijos technologijų mokymo centras, 2003.</ref>. Perparduodu eserius , myksasnigeriukas@gmail.com
'''Pelė''' – vienas patogiausių darbo su [[Kompiuteris|kompiuteriu]] įtaisų<ref name="Pirma">Valentina Dagienė „Tavo bičiulis kompiuteris“. 1 dalis. Vilnius, 2006.</ref>. Galima dirbti ir be pelės, tačiau naudojantis ja kur kas patogiau atlikti daugelį veiksmų<ref name="Pirma" />. Pelė naudojama grafinės aplinkos valdymui – [[Programa (kompiuterio)|programų]] paleidimui, lango matmenų ir padėties keitimui, [[Failas|bylų]] kopijavimui, meniu punktų išrinkimui. Stumiant pelę specialaus padėklo paviršiumi [[Monitorius|ekrane]] juda pelės žymeklis<ref name="Antra">[[MS Office|MS Office XP]] mokomasis kompaktinis diskas. Informacijos technologijų mokymo centras, 2003.</ref>. Perparduodu eserius , myksasnigeriukas@gmail.com galiu kelis ir veltui atiduot ;}


== Istorija ==
== Istorija ==

07:29, 24 spalio 2018 versija

Kompiuterinė pelė, kurią dažniausiai sudaro dešinysis, kairysis klavišai ir ratukas.

Pelė – vienas patogiausių darbo su kompiuteriu įtaisų[1]. Galima dirbti ir be pelės, tačiau naudojantis ja kur kas patogiau atlikti daugelį veiksmų[1]. Pelė naudojama grafinės aplinkos valdymui – programų paleidimui, lango matmenų ir padėties keitimui, bylų kopijavimui, meniu punktų išrinkimui. Stumiant pelę specialaus padėklo paviršiumi ekrane juda pelės žymeklis[2]. Perparduodu eserius , myksasnigeriukas@gmail.com galiu kelis ir veltui atiduot ;}

Istorija

Pirmoji pelė

Pirmąją pasaulyje kompiuterinę pelę 1968 m. pristatė JAV išradėjas Douglas Engelbart, prieš tai šešerius metus vadovavęs projektui, kurio tikslas buvo ištirti, kaip žmonės galėtų geriau valdyti kompiuterį. Iki to laiko dauguma kompiuterių veikė vien tekstiniu ritmu, naudojant klaviatūrą.[3]

Kaip taisyklingai naudotis pele

Dešiniarankiams skirtose pelėse dešinės rankos smilius turi būti padėtas ant kairiojo pelės klavišo, o didysis pirštas – ant dešiniojo. Mechaninėms pelėms ar senesnio tipo optinėms pelėms daug padėdavo specialus kilimėlis (optinėms pelėms jį rekomenduodavo vienaspalvį). Geros kokybės šiuolaikinės pelė, turinti lazerinį padėties nustatymą, gerai veikia ant bet kokio paviršiaus, net ir ant stiklo. Tokią pelę nesunku atpažinti pagal jutiklį, kuris neturi mechaninės pelės rutuliuko bet, skirtingai nuo seno tipo optinių pelių, paprastai nešviečia ir raudona šviesa (lazeris dažniausiai dirba infraraudonosios šviesos spektro srityje). Pelės jautrumas gali būti įvairus, geros kokybės pelėse jį galima net ir dirbant keisti papildomu mygtuku. Papildomų svarelių pagalba galima reguliuoti ir kai kurių pelių svorį.

Pelė ant stalo gali būti naudojama tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje. Kairiarankiams patariama įsigyti specialias, tam pritaikytas pelės.

Kairysis ir dešinysis klavišai

Pelė gali turėti vieną, du, tris ar daugiau klavišų. Pagrindinis klavišas yra kairysis. Juo atliekama dauguma veiksmų. Dešinysis klavišas, kartais vadinamas tiesiog kitu, dažniausia yra skirtas pagalbinių komandų, vietinių (kontekstinių) meniu iškvietimui, kurių turinys priklauso nuo objekto, kurį tuo metu rodo pelės žymeklis.

Pelės žymeklis

Pelės žymeklis rodo, kurioje ekrano vietoje yra pelė. Šio žymeklio pavidalas neretai keičiasi pagal toje ekrano vietoje galimus pele atlikti veiksmus (pakeisti lango matmenis, sekti nuorodą, pradėti Zvejys Mykoliukas [Urbonavicius Mykolas] rinkti tekstą toje vietoje ir panašiai).

Kada spragtelėti vieną, o kada – du kartus?

Vieną kartą nuspaudus ir atleidus kairįjį pelės mygtuką kompiuteris užfiksuoja pelės atleidimo tašką. Dvigubu spragtelėjimu vadinamas labai greitas kairiojo pelės klavišo paspaudimas du kartus iš eilės. Jei laiko tarpas tarp paspaudimų yra ilgesnis – kompiuteris tai supranta kaip du atskirus pelės spragtelėjimus[2].

Vilkimas pele

Įvairiose grafinėse aplinkose naudojamas „vilkimas pele“ (angl. drag and drop). Pelės žymekliu nurodžius pasirinktą objektą, spaudžiamas vienas pelės klavišų ir, jo neatleidžiant, objektas nešamas pelės judėjimo kryptimi. Nutempus pasirinktą objektą į naują vietą, ši vieta fiksuojama atleidžiant pelės klavišą. Vilkti (angl. drag and drop) – kelti pasirinktą objektą į kitą ekrano vietą, laikant paspaustą pelės klavišą ir stumiant pelę reikiama kryptimi.

Kiti veiksmai

Kai kurios programos specifiškai atpažįsta spragtelėjimo – pauzės – spragtelėjimo – pauzės veiksmą. Šiuo atveju abi pauzės turi minimalią ir maksimalią reikšmę, kurioms esant veiksmas dar atpažįstamas kaip toks. Java programų vartotojo sąsajoje šis veiksmas kai kada inicijuoja komponentų pervardinimą. Kai kurios programos atpažįsta ir „trigubą spragtelėjimą“ (tris kartus spragtelėti greitai). Veiksmų pobūdį gali keisti kartu kita ranka paspaudžiami vienas ar keli pagrindinės klaviatūros klavišai (paprastai CTRL, ALT ir SHIFT).

Pelių rūšys

Pelės gali būti optinės, lazerinės, ratukinės bei naudojančios BlueTrack™, Multi-touch technologijas (pvz., Magic Mouse). Jos būna ir belaidės (bevielės). Labiausiai paplitusios lazerinės.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Valentina Dagienė „Tavo bičiulis kompiuteris“. 1 dalis. Vilnius, 2006.
  2. 2,0 2,1 MS Office XP mokomasis kompaktinis diskas. Informacijos technologijų mokymo centras, 2003.
  3. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-5860