Litavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
no need to link in the same article Žyma: Anuliuoti |
|||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Litavimas naudojamas jau labai seniai – esama įrodymų, kad šis metodas buvo žinomas jau [[5000 m. pr. m. e.]], jei ne dar seniau. Tais laikais paplitę metalai – [[auksas]], [[sidabras]] ir [[varis]] – buvo naudojami kulto paskirties daiktams ir papuošalams gaminti, o litavimas buvo pasitelkiamas kaip jungimo būdas. Lituojant difuziniu būdu, vario druskos redukuojamos pasitelkus degančias [[medžio anglis]]; išgautas varis cheminių reakcijų metu su auksu arba sidabru susijungia į litavimui tinkamą lydinį. Susidaręs lydinys pasižymi žemesne lydymosi temperatūra nei grynas auksas, sidabras ar varis. |
|||
66,5 % aukso ir vario lydinio lydymosi temperatūra (889 °C) yra žemesnė nei aukso (1063 °C), sidabro (961 °C) ar vario (1100 °C). Vario druskų pagrindą gali sudaryti, pvz., [[vario karbonatas]] [[malachitas|malachito]] miltelių pavidalu, taip pat [[alūnas|alūno]] ir [[natris|natrio]] junginių priemaišos kaip rišamoji medžiaga. Senovės Egipto laikų kapuose esančiuose piešiniuose vaizduojami aukso dirbinių meistrai, vamzdeliais pučiantys orą į degančias medžio anglis. Paskui imta taikyti šiais laikais naudojamą metodą, kuriame naudojama jau paruoštas lydinys. Tarp šios litavimo technikos pavyzdžių galima paminėti Senovės Egipto valdovo [[Tutanchamonas|Tutanchamono]] auksinę kaukę, auksinį šumerų durklą, pagamintą 2600 m. pr. m. e., rastą [[Ūras|Ūro]] miesto teritorijoje, Eufrato upės pakrantėje ir auksinį [[etruskai|etruskų]] papuošalą (VI a. pr. m. e.). |
66,5 % aukso ir vario lydinio lydymosi temperatūra (889 °C) yra žemesnė nei aukso (1063 °C), sidabro (961 °C) ar vario (1100 °C). Vario druskų pagrindą gali sudaryti, pvz., [[vario karbonatas]] [[malachitas|malachito]] miltelių pavidalu, taip pat [[alūnas|alūno]] ir [[natris|natrio]] junginių priemaišos kaip rišamoji medžiaga. Senovės Egipto laikų kapuose esančiuose piešiniuose vaizduojami aukso dirbinių meistrai, vamzdeliais pučiantys orą į degančias medžio anglis. Paskui imta taikyti šiais laikais naudojamą metodą, kuriame naudojama jau paruoštas lydinys. Tarp šios litavimo technikos pavyzdžių galima paminėti Senovės Egipto valdovo [[Tutanchamonas|Tutanchamono]] auksinę kaukę, auksinį šumerų durklą, pagamintą 2600 m. pr. m. e., rastą [[Ūras|Ūro]] miesto teritorijoje, Eufrato upės pakrantėje ir auksinį [[etruskai|etruskų]] papuošalą (VI a. pr. m. e.). |
||
18:00, 20 spalio 2018 versija
Litavimas – terminis procesas, naudojamas tam tikroms medžiagoms nejudamai sujungti. Lituojant pasiekiamas skystas medžiagos būvis išlydant lydmetalį (lydomasis litavimas) arba sukeliant difuziją tarp sąlyčio paviršių (difuzinis litavimas). Taip išlydomas tik medžiagos paviršius, o likęs ruošinys lieka nepaveiktas, nes nėra pasiekiama jo medžiagos lydymosi temperatūra. Lydmetaliui sustingus, panašiai kaip ir suvirinimo būdu, gaunama nejudama jungtis.
Litavimas nuo suvirinimo skiriasi tuo, kad suvirinant viršijama jungiamų komponentų lydymosi temperatūra; tuo tarpu lydant, nors ir vyksta tokie pat cheminiai procesai, lydymosi temperatūra vis dėlto nėra viršijama. Cheminė jungties sudėtis priklauso nuo pasitelkiamų pagalbinių priemonių (suvirinant – suvirinimo vielos, lituojant – litavimo pastos arba litavimo vielos).
Istorija
Litavimas naudojamas jau labai seniai – esama įrodymų, kad šis metodas buvo žinomas jau 5000 m. pr. m. e., jei ne dar seniau. Tais laikais paplitę metalai – auksas, sidabras ir varis – buvo naudojami kulto paskirties daiktams ir papuošalams gaminti, o litavimas buvo pasitelkiamas kaip jungimo būdas. Lituojant difuziniu būdu, vario druskos redukuojamos pasitelkus degančias medžio anglis; išgautas varis cheminių reakcijų metu su auksu arba sidabru susijungia į litavimui tinkamą lydinį. Susidaręs lydinys pasižymi žemesne lydymosi temperatūra nei grynas auksas, sidabras ar varis.
66,5 % aukso ir vario lydinio lydymosi temperatūra (889 °C) yra žemesnė nei aukso (1063 °C), sidabro (961 °C) ar vario (1100 °C). Vario druskų pagrindą gali sudaryti, pvz., vario karbonatas malachito miltelių pavidalu, taip pat alūno ir natrio junginių priemaišos kaip rišamoji medžiaga. Senovės Egipto laikų kapuose esančiuose piešiniuose vaizduojami aukso dirbinių meistrai, vamzdeliais pučiantys orą į degančias medžio anglis. Paskui imta taikyti šiais laikais naudojamą metodą, kuriame naudojama jau paruoštas lydinys. Tarp šios litavimo technikos pavyzdžių galima paminėti Senovės Egipto valdovo Tutanchamono auksinę kaukę, auksinį šumerų durklą, pagamintą 2600 m. pr. m. e., rastą Ūro miesto teritorijoje, Eufrato upės pakrantėje ir auksinį etruskų papuošalą (VI a. pr. m. e.).