Gama

Gama (gr. gamma) – dermės garsų išdėstymo būdas, kai skirtingi garsai (dermės laipsniai) nuosekliai išdėstomi aukštyneige arba žemyneige tvarka, pradedant ir užbaigiant pagrindiniu tonu – tonika (pvz.: aukšyn – do re mi fa sol la si do; žemyn – do si la sol fa mi re do). Gama paprastai yra oktavos apimties, bet gali būti ir pratęsta (pakartota) kitose oktavose. Gamoje matyti kiekybinė ir kokybinė dermės sudėtis (dermės laipsnių skaičius, juos skiriančių intervalų išsidėstymas). Gama yra sudaryta iš 6 tonų arba iš 12 pustonių.

Muzikoje yra minorinės ir mažorinės gamos. Pagrindinė gama yra C-dur, ji neturi jokių alteracinių ženklų. Jos paralerinė gama yra a-moll. Yra trys gamų rūšys: natūrali, harmoninė ir melodinė. mažorineje harmoninėje gamoje aukštinamas VI laipsnis. Maž. Melodinėje aukštinami VI ir VII laipsniai, bet žemyn ženklai panaikinami (dainuojama kaip natūralioje).
 Muzikoje dažniausiai naudojamos įvairios septynialaipsnės diatoninės (ypač mažorinė ir minorinė) ir dvylikalaipsnės chromatinės, rečiau – kitos gamos.

Chromatinių gamų sudarymas

Chromatinė gama sudaroma iš diatoninės gamos garsų, kai kuriuos jų pustoniu paaukštinant arba pažemininant. Sudarant mažoro chromatinę gamą aukštyn, aukštinami mažorinės dermės II, III, IV ir V laipsniai, žeminamas VII laipsnis. Sudarant mažoro chromatinę gamą žemyn, žeminami VII, VI, III ir II laipsniai, aukštinamas IV laipsnis. Sudarant minorinę chromatinę gamą, žeminamas II laipsnis, aukštinami III, IV, VI ir VII laipsniai.

Kiek rečiau naudojamos penkialaipsnės anhemitoninės, dirbtinės (šešialaipsnė sveikųjų tonų, aštuonialaipsnė tono-pustonio, kt.). Gamų ir jų varijacijų griežimas, dainavimas – muzikų atlikimo technikos lavinimo būdas, svarbi ugdymo priemonė.