Ruth Benedict: Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:JAV etnologai naudojant HotCat |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
== Idėjos ir mokslinė veikla == |
== Idėjos ir mokslinė veikla == |
||
Rut Benedikt buvo antropologinės-etnopsichologinės mokyklos atstovė, rėmėsi Franco Boaso idėjomis, glaudžiai bendradarbiavo su kita šios srities tyrinėtoja [[Margaret Mead|Margaret Myd]]. Lyginamuoju metodu analizavo skirtingas kultūras (Šiaurės Amerikos indėnų genčių, japonų, Rytų ir Vakarų Europos tautų).<ref>{{VLE|3}}</ref> Tyrinėjo Šiaurės Amerikos indėnus ([[apačiai|apačius]], [[pueblai|pueblus]], [[zuniai|zunius]], [[kočičiai|kočičius]], dobuanus, [[kvakiutliai|kvakiutlius]] ir kt.), taip pat [[vokiečiai|vokiečių]], [[rumunai|rumunų]], [[japonai|japonų]] kultūras (dažnai remdamasi interviu ir dokumentais, bet, dėl karo, neatlikdama antropologinių lauko tyrimų). |
Rut Benedikt buvo [[Etnopsichologinė mokykla|antropologinės-etnopsichologinės mokyklos]] atstovė, rėmėsi Franco Boaso idėjomis, glaudžiai bendradarbiavo su kita šios srities tyrinėtoja [[Margaret Mead|Margaret Myd]]. Lyginamuoju metodu analizavo skirtingas kultūras (Šiaurės Amerikos indėnų genčių, japonų, Rytų ir Vakarų Europos tautų).<ref>{{VLE|3}}</ref> Tyrinėjo Šiaurės Amerikos indėnus ([[apačiai|apačius]], [[pueblai|pueblus]], [[zuniai|zunius]], [[kočičiai|kočičius]], dobuanus, [[kvakiutliai|kvakiutlius]] ir kt.), taip pat [[vokiečiai|vokiečių]], [[rumunai|rumunų]], [[japonai|japonų]] kultūras (dažnai remdamasi interviu ir dokumentais, bet, dėl karo, neatlikdama antropologinių lauko tyrimų). |
||
Rut Benedikt pabrėžė kultūros poveikį asmenybės raidai ir saviraiškai. Laikėsi [[kultūrinis reliatyvizmas|kultūrinio reliatyvizmo]] principo, holistinio požiūrio į kultūrą. Tyrinėdama indėnus taikė [[Nyčė]]s apoloniškų ir dioniziškų tautų klasifikavimą. Pasak Benedikt, kultūros modelis lemia tos kultūros dalių prigimtį ir santykius tarp jų lyg atskirų vieno individo bruožų visuma, jungianti asmenybę kaip visumą. Apibrėždama kultūros modelį kaip esminių orientacijų, nusistatymų, pasaulėžiūros arba vertybių sistemos visumą, ji kultūrų skirtumus aiškino skirtinga žmonių [[psichika]]. Daug dėmesio skyrė tautos būdo tyrimams (ypač japonų, su kuriais tuo metu JAV kariavo).<ref>[[Vytis Čiubrinskas]]. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.</ref> |
Rut Benedikt pabrėžė kultūros poveikį asmenybės raidai ir saviraiškai. Laikėsi [[kultūrinis reliatyvizmas|kultūrinio reliatyvizmo]] principo, holistinio požiūrio į kultūrą. Tyrinėdama indėnus taikė [[Nyčė]]s apoloniškų ir dioniziškų tautų klasifikavimą. Pasak Benedikt, kultūros modelis lemia tos kultūros dalių prigimtį ir santykius tarp jų lyg atskirų vieno individo bruožų visuma, jungianti asmenybę kaip visumą. Apibrėždama kultūros modelį kaip esminių orientacijų, nusistatymų, pasaulėžiūros arba vertybių sistemos visumą, ji kultūrų skirtumus aiškino skirtinga žmonių [[psichika]]. Daug dėmesio skyrė tautos būdo tyrimams (ypač japonų, su kuriais tuo metu JAV kariavo).<ref>[[Vytis Čiubrinskas]]. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.</ref> |
||
Dabartinė 13:55, 14 rugsėjo 2018 versija
| Rut Benedikt | |
|---|---|
| |
| Rut Benedikt 1937 m. | |
| Gimė | 1887 m. birželio 5 d. Niujorkas, JAV |
| Mirė | 1948 m. rugsėjo 17 d. (61 metai) Niujorkas, JAV |
| Tautybė | amerikietė |
| Sutuoktinis (-ė) | Stanley Rossiter Benedict |
| Veikla | antropologė, etnologė |
| Sritis | etnopsichologija |
| Organizacijos | Kolumbijos universitetas |
| Pareigos | dėstytoja, profesorė |
| Išsilavinimas | mokslų daktarė |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas |
Rut Benedikt (Ruth Benedict, gimė kaip Fulton, 1887 m. birželio 5 d. – 1948 m. rugsėjo 17 d.) – Jungtinių Amerikos Valstijų antropologė, etnologė. Ji sukūrė pirmąją neevoliucinę ir nekomparatyvinę kultūrinės integracijos teoriją, aiškinančią žmogiškąjį elgesį per integruotus kultūrinius modelius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rut Falton-Benedikt baigė Kolumbijos universiteto antropologijos studijas pas Francą Boasą. 1923 m. tapo mokslų daktare. Nuo 1947 m. – Jungtinių Amerikos Valstijų antropologų asociacijos prezidentė, 1948 m. – Kolumbijos universiteto profesorė.
Idėjos ir mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rut Benedikt buvo antropologinės-etnopsichologinės mokyklos atstovė, rėmėsi Franco Boaso idėjomis, glaudžiai bendradarbiavo su kita šios srities tyrinėtoja Margaret Myd. Lyginamuoju metodu analizavo skirtingas kultūras (Šiaurės Amerikos indėnų genčių, japonų, Rytų ir Vakarų Europos tautų).[1] Tyrinėjo Šiaurės Amerikos indėnus (apačius, pueblus, zunius, kočičius, dobuanus, kvakiutlius ir kt.), taip pat vokiečių, rumunų, japonų kultūras (dažnai remdamasi interviu ir dokumentais, bet, dėl karo, neatlikdama antropologinių lauko tyrimų).
Rut Benedikt pabrėžė kultūros poveikį asmenybės raidai ir saviraiškai. Laikėsi kultūrinio reliatyvizmo principo, holistinio požiūrio į kultūrą. Tyrinėdama indėnus taikė Nyčės apoloniškų ir dioniziškų tautų klasifikavimą. Pasak Benedikt, kultūros modelis lemia tos kultūros dalių prigimtį ir santykius tarp jų lyg atskirų vieno individo bruožų visuma, jungianti asmenybę kaip visumą. Apibrėždama kultūros modelį kaip esminių orientacijų, nusistatymų, pasaulėžiūros arba vertybių sistemos visumą, ji kultūrų skirtumus aiškino skirtinga žmonių psichika. Daug dėmesio skyrė tautos būdo tyrimams (ypač japonų, su kuriais tuo metu JAV kariavo).[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi veikalai:
- Kultūros stereotipai (Patterns of Culture, 1934 m.)
- Zunių mitologija (Zuni Mythology, 2 t. 1935 m.)
- Rasė: Mokslas ir politika (Race: Science and Politics, 1940 m.)
- Chrizantema ir kardas (The Chrysanthemum and the Sword, 1946 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ruth Benedict. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.