Lėktuvo kondensacinis pėdsakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lietuvis222 (aptarimas | indėlis)
1 641 keitimas
Nėra keitimo santraukos
{{tvarkyti}}: tuščios citatos; {{šaltinis}}
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{tvarkyti|tuščios citatos}}
{{gramatika}}
{{gramatika}}
[[Vaizdas:Contrail Lėktuvo brydė 2.jpg|alt=|220px|right|Lėktuvo brydė]]
[[Vaizdas:Contrail Lėktuvo brydė 2.jpg|alt=|220px|right|Lėktuvo brydė]]
'''Lėktuvo brydės''' yra linijinės formos [[Debesis|debesys]] atsirandančios dėl [[Orlaivis|orlaivių]] reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančių vandens garų kondensacijos arba staiga keičiantis oro slėgiui, reaktyviniams orlaiviams skrendant kreiseriniame (9-12 km.) aukštyje virš Žemės paviršiaus. Lėktuvo brydės yra sudarytos daugiausia iš ledo kristalų pavidalo vandens. Žema aplinkos temperatūra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose skatina greičiau kondensuotis vandens garus, esančius reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose. Reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančios degalų priemaišos, įskaitant [[Siera|sieros]] junginius (0.05% reaktyvinių degalų masės) skatina vandens lašelių augimą apie jas ir naujai susiformavusių stambesnių vandens lašelių virtimą ledo dalelėmis, kurias mes iš Žemės matome kaip lėktuvo brydes.<ref name="FAA.GOV">{{cite web|url=https://www.faa.gov/regulations_policies/policy_guidance/envir_policy/media/contrails.pdf|title=Aircraft Contrails Factsheet|publisher=FAA.Gov|accessdate=13 October 2015}}</ref>  Jos taip pat atsiranda dėl staigių oro slėgio pokyčių (slėgio kritimo) sparno galo sūkuriuose arba oro sraute virš dideliu atakos kampu skrendančio sparno paviršiaus.<ref>{{Cite web}}</ref> Lėktuvo brydės ir kiti dėl žmogaus veiklos atsirandantys debesys, vadinami '''homogenitus'''.<ref name="ICA2017">{{cite news|last1=Sutherland|first1=Scott|title=Cloud Atlas leaps into 21st century with 12 new cloud types|url=https://www.theweathernetwork.com/news/articles/cloud-atlas-leaps-into-21st-century-with-12-new-cloud-types/80685/|accessdate=24 March 2017|work=The Weather Network|agency=Pelmorex Media|date=March 23, 2017}}</ref>
'''Lėktuvo brydės'''{{šaltinis}} yra linijinės formos [[Debesis|debesys]] atsirandančios dėl [[Orlaivis|orlaivių]] reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančių vandens garų kondensacijos arba staiga keičiantis oro slėgiui, reaktyviniams orlaiviams skrendant kreiseriniame (9-12 km.) aukštyje virš Žemės paviršiaus. Lėktuvo brydės yra sudarytos daugiausia iš ledo kristalų pavidalo vandens. Žema aplinkos temperatūra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose skatina greičiau kondensuotis vandens garus, esančius reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose. Reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančios degalų priemaišos, įskaitant [[Siera|sieros]] junginius (0.05% reaktyvinių degalų masės) skatina vandens lašelių augimą apie jas ir naujai susiformavusių stambesnių vandens lašelių virtimą ledo dalelėmis, kurias mes iš Žemės matome kaip lėktuvo brydes.<ref name="FAA.GOV">{{cite web|url=https://www.faa.gov/regulations_policies/policy_guidance/envir_policy/media/contrails.pdf|title=Aircraft Contrails Factsheet|publisher=FAA.Gov|accessdate=13 October 2015}}</ref>  Jos taip pat atsiranda dėl staigių oro slėgio pokyčių (slėgio kritimo) sparno galo sūkuriuose arba oro sraute virš dideliu atakos kampu skrendančio sparno paviršiaus.<ref>{{Cite web}}</ref> Lėktuvo brydės ir kiti dėl žmogaus veiklos atsirandantys debesys, vadinami '''homogenitus'''.<ref name="ICA2017">{{cite news|last1=Sutherland|first1=Scott|title=Cloud Atlas leaps into 21st century with 12 new cloud types|url=https://www.theweathernetwork.com/news/articles/cloud-atlas-leaps-into-21st-century-with-12-new-cloud-types/80685/|accessdate=24 March 2017|work=The Weather Network|agency=Pelmorex Media|date=March 23, 2017}}</ref>
[[Vaizdas:Contrail Lėktuvo brydė.jpg|alt=Persistent contrail|Patvari lėktuvo brydė|200px|left]]
[[Vaizdas:Contrail Lėktuvo brydė.jpg|alt=Persistent contrail|Patvari lėktuvo brydė|200px|left]]
Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kuriame formuojasi lėktuvo brydės, jos gali būti matomos tik kelias sekundes ar minutes, ar gali laikytis keletą valandų ir išplisti į kelių kilometrų pločio juostą, primenančią natūralius [[Plunksniniai debesys|cirrus]] arba [[Aukštieji kamuoliniai debesys|altocumulus]] debesis.
Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kuriame formuojasi lėktuvo brydės, jos gali būti matomos tik kelias sekundes ar minutes, ar gali laikytis keletą valandų ir išplisti į kelių kilometrų pločio juostą, primenančią natūralius [[Plunksniniai debesys|cirrus]] arba [[Aukštieji kamuoliniai debesys|altocumulus]] debesis.

08:26, 14 rugsėjo 2018 versija

   'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – tuščios citatos'
Jei galite, sutvarkykite.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Lėktuvo brydė

Lėktuvo brydės[reikalingas šaltinis] yra linijinės formos debesys atsirandančios dėl orlaivių reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančių vandens garų kondensacijos arba staiga keičiantis oro slėgiui, reaktyviniams orlaiviams skrendant kreiseriniame (9-12 km.) aukštyje virš Žemės paviršiaus. Lėktuvo brydės yra sudarytos daugiausia iš ledo kristalų pavidalo vandens. Žema aplinkos temperatūra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose skatina greičiau kondensuotis vandens garus, esančius reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose. Reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančios degalų priemaišos, įskaitant sieros junginius (0.05% reaktyvinių degalų masės) skatina vandens lašelių augimą apie jas ir naujai susiformavusių stambesnių vandens lašelių virtimą ledo dalelėmis, kurias mes iš Žemės matome kaip lėktuvo brydes.[1]  Jos taip pat atsiranda dėl staigių oro slėgio pokyčių (slėgio kritimo) sparno galo sūkuriuose arba oro sraute virš dideliu atakos kampu skrendančio sparno paviršiaus.[2] Lėktuvo brydės ir kiti dėl žmogaus veiklos atsirandantys debesys, vadinami homogenitus.[3]

Persistent contrail
Patvari lėktuvo brydė

Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kuriame formuojasi lėktuvo brydės, jos gali būti matomos tik kelias sekundes ar minutes, ar gali laikytis keletą valandų ir išplisti į kelių kilometrų pločio juostą, primenančią natūralius cirrus arba altocumulus debesis. Patvarios lėktuvo brydės ypač domina mokslininkus, nes jos padidina bendrąjį atmosferos debesuotumą. Iš patvarių lėktuvo brydžių susiformavę debesys vadinami homomutatus, ir gali būti panašūs į cirrus, cirrocumulus, ar cirrostratus, ir yra kartais vadinamas cirrus aviaticus.[4] Išsiplėtę ir patvarūs debesų masyvai, kuriems pradžią davė lėktuvo brydės, manoma, kad gali turėti poveikį pasaulio klimatui.[5][6]

Nuorodos

  1. ↑ „Aircraft Contrails Factsheet“ (PDF). FAA.Gov. Nuoroda tikrinta 13 October 2015.
  2. ↑ {{cite web}}: Tuščia citata (pagalba)
  3. ↑ Sutherland, Scott (March 23, 2017). „Cloud Atlas leaps into 21st century with 12 new cloud types“. The Weather Network. Pelmorex Media. Nuoroda tikrinta 24 March 2017.
  4. ↑ {{cite web}}: Tuščia citata (pagalba)
  5. ↑ Contrails, Cirrus Trends, and Climate – joint paper by Patrick Minnis, Atmospheric Sciences, NASA Langley Research Center; J Kirk Ayers, Rabinda Palikonda and Dung Phan, Analytical Services and Materials
  6. ↑ FAA Policies
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lėktuvo_kondensacinis_pėdsakas&oldid=5440313"