Donald Ervin Knuth: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:19, 29 rugpjūčio 2018 versija

Donald Ervin Knuth

Gimė	1938 m. sausio 10 d. (86 metai) Milvokyje, Viskonsino valstijoje

Veikla	JAV informatikas.

Vikiteka	Donald Ervin Knuth

Donald Ervin Knuth (g. 1938 m. sausio 10 d. Milvokyje, Viskonsino valstijoje) – JAV informatikas.

Mokėsi Milvokio liuteronų vidurinėje mokykloje. 1960 m. baigė Keiso technologijos institutą ir gavo bakalauro ir (išimties tvarka tuo pačiu metu) magistro laipsnius iš matematikos. Besimokydamas jis dirbo krepšinio komandos vadybininku.

1963 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį Kalifornijos technologijos institute. Tapęs šio instituto profesoriumi pradėjo rašyti monografiją „Kompiuterio programavimo menas“ (angl. The Art of Computer Programming). Iš karto buvo planuota parašyti vientomį veikalą, po to – šešiatomį, dar vėliau – septyniatomį. 1968 m. buvo išleistas pirmasis tomas. Tais pat metais Knutas pradėjo dirbti Stenfordo universitete.

1971 m. Knutas gavo Grace Murray Hopper premiją 1974 m. – Tiuringo premiją, 1979 m. – Nacionalinį mokslo medalį, 1995 m. – IEEE Džono fon Neimano medalį, 1996 m. – Kijoto premiją. 1992 m. jis tapo Prancūzijos mokslų akademijos nariu korespondentu, 2003 m. – Londono karališkosios bendrijos užsienio nariu.

1976 m., išleidęs trečiajį „Kompiuterio programavimo meno“ tomą, pasipiktinęs tuometinių teksto formatavimo priemonių būkle, sukūrė TeX ir Metafont priemones.

1991 m. Knutas parašė knygą „3:16 Bible Texts Illuminated“, kurioje išnagrinėta kiekvienos Biblijos knygos trečiojo skyriaus šešioliktoji eilutė.

1992 m. nustojo dirbti Stenfordo universitete, kad galėtų susikaupti knygos „Kompiuterio programavimo meno“ rašymui.

Nuorodos

Oficiali svetainė

@@ Eilutė 36: / Eilutė 36: @@
 [[1963]] m. įgijo [[mokslų daktaras|mokslų daktaro]] laipsnį [[Kalifornjos technologijos institutas|Kalifornijos technologijos institute]]. Tapęs šio instituto profesoriumi pradėjo rašyti monografiją „[[Kompiuterio programavimo menas]]“ ({{en|The Art of Computer Programming}}). Iš karto buvo planuota parašyti vientomį veikalą, po to – šešiatomį, dar vėliau – septyniatomį. [[1968]] m. buvo išleistas pirmasis tomas. Tais pat metais Knutas pradėjo dirbti [[Stenfordo universitetas|Stenfordo universitete]].
-[[1971]] m. Knutas gavo [[Grace Murray Hopper premija|Grace Murray Hopper premiją]] [[1974]] m. – [[Tiuringo premija|Tiuringo premiją]], [[1979]] m. – [[Nacionalinis mokslo medalis|Nacionalinį mokslo medalį]], [[1995]] m. – [[IEEE Džono fon Neimano medalis|IEEE Džono fon Neimano medalį]], [[1996]] m. – [[Kijoto premija|Kijoto premiją]]. [[1992]] m. jis tapo [[Prancūzijos mokslų akademija|Prancūzijos mokslų akademijos]] nariu korespondentu, 2003 m. – [[Kondono karališkoji bendrija|Londono karališkosios bendrijos]] užsienio nariu.
+[[1971]] m. Knutas gavo [[Grace Murray Hopper premija|Grace Murray Hopper premiją]] [[1974]] m. – [[Tiuringo apdovanojimas|Tiuringo premiją]], [[1979]] m. – [[Nacionalinis mokslo medalis|Nacionalinį mokslo medalį]], [[1995]] m. – [[IEEE Džono fon Neimano medalis|IEEE Džono fon Neimano medalį]], [[1996]] m. – [[Kijoto premija|Kijoto premiją]]. [[1992]] m. jis tapo [[Prancūzijos mokslų akademija|Prancūzijos mokslų akademijos]] nariu korespondentu, 2003 m. – [[Kondono karališkoji bendrija|Londono karališkosios bendrijos]] užsienio nariu.
 [[1976]] m., išleidęs trečiajį „Kompiuterio programavimo meno“ tomą, pasipiktinęs tuometinių teksto formatavimo priemonių būkle, sukūrė [[TeX]] ir [[Metafont]] priemones.