Gauja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14: Eilutė 14:
}}
}}


'''Gauja''' ({{lv|Gauja}}, {{et|Koiva jõgi}}) – upė [[Latvija|Latvijoje]], vidurupyje ribojasi su [[Estija]]. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda [[Vidžemė]]s aukštumoje, [[Cėsys|Cėsio]] rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.
'''Gauja''' ({{lv|Gauja}}, {{et|Koiva jõgi}}) – upė [[Latvija|Latvijoje]], vidurupyje ribojasi su [[Estija]]. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda [[Vidžemė]]s aukštumoje, [[Cėsys|Cėsio]] rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos. Įeina į [[Gaujos nacionalinis parkas|Gaujos nacionalinį parką]].


Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš [[Alauksto ežeras|Alauksto ežero]], bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su [[Gaujinia]]; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės–Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina [[Vidžemės aukštuma|Vidžemės aukštumą]].
Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš [[Alauksto ežeras|Alauksto ežero]], bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su [[Gaujinia]]; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės–Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina [[Vidžemės aukštuma|Vidžemės aukštumą]].

17:26, 25 rugpjūčio 2018 versija

Gauja
Atodangos Gaujos pakrantėje
Atodangos Gaujos pakrantėje
Ilgis 452 km
Baseino plotas 8900 km²
Vidutinis debitas 78 m³/s
Ištakos Vidžemės aukštuma
Žiotys Rygos įlanka
Šalys Latvija
Vikiteka Gauja

Gauja (latv. Gauja, est. Koiva jõgi) – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda Vidžemės aukštumoje, Cėsio rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos. Įeina į Gaujos nacionalinį parką.

Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš Alauksto ežero, bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su Gaujinia; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės–Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina Vidžemės aukštumą.

Gaujos vaga smėlinga, daug seklumų, staigūs posūkiai.

Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60 km), Abuls (52 km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50 km), Rakšupė, Amata (66 km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.

Dešiniojo kranto intakai – Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80 km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79 km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupitė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70 km), Luoja.

Etimologija

Upėvardžio kilmė miglota. Bandyta sieti su lietuvių ir latvių žodžiu gauja („ruja, krūva, minia“). Kazimieras Būga spėjo, kad pavadinimas gali sietis su latv. guovs, govs („karvė“). Bronys Savukynas siejo upėvardį su liet. goti („skubiai eiti“, at-goti „skubiai ateiti“, nu-goti „greitai nueiti“). Dar plg. skr. जू, जवते = IAST: jū-, javate „skuba“. Taigi, Gauja galėtų reikšti „sraunioji“.[1]

Šaltiniai