Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°30′40″š. pl. 24°06′00″r. ilg. / 54.511°š. pl. 24.100°r. ilg. / 54.511; 24.100 (Punia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
+
Eilutė 18: Eilutė 18:
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio {{KK129}}, dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio {{KK129}}, dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.


Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta [[1863]] m.), koplyčia ([[1831 sukilimas|1831 m. sukilėliams]] atminti), yra [[Punios mokykla - daugiafunkcis centras]], biblioteka, paštas (LT-64057), įrengta pagoniška šventykla su skulptūromis.
Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta [[1863]] m.), koplyčia ([[1831 sukilimas|1831 m. sukilėliams]] atminti), yra [[Punios mokykla-daugiafunkcis centras]], biblioteka (nuo 1949 m.), paštas (LT-64057), kultūros namai, įrengta lietuvių tikybos šventykla su skulptūromis.

Ekologiško kuro gamyba ir medienos apdirbimas .


== Geografija ==
== Geografija ==
{{Nemuno kilpų RP}}
{{Nemuno kilpų RP}}


[[Nemunas|Nemuno]] ir [[Punelė]]s santakoje stūkso vienas didžiausių šalyje [[Punios piliakalnis]] (arba [[Margio kalnas]], [[Margirio kalnas]]; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]] (kitame Nemuno krante yra Kunigaikščių alėja). Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Įkurtas [[Punios kraštovaizdžio draustinis]], Medžioklės takas.
[[Nemunas|Nemuno]] ir [[Punelė]]s santakoje stūkso vienas didžiausių šalyje [[Punios piliakalnis]] (arba Margio kalnas, Margirio kalnas; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]] (kitame Nemuno krante yra Kunigaikščių alėja). Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Įkurtas [[Punios kraštovaizdžio draustinis]], Medžioklės takas.


{{ltunavigacija
{{ltunavigacija
Eilutė 39: Eilutė 41:
== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:1837. Крыжакі перад атакай замка Пуня.jpg|thumb|left|230px|„Kryžiuočiai puola Punios pilį“. [[Vincentas Dmachauskas]], [[1837]] m.]]
[[Vaizdas:1837. Крыжакі перад атакай замка Пуня.jpg|thumb|left|230px|„Kryžiuočiai puola Punios pilį“. [[Vincentas Dmachauskas]], [[1837]] m.]]
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad [[Punios piliakalnis|Punioje ant piliakalnio]] stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos.
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad [[Punios piliakalnis|Punioje ant piliakalnio]] stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos (dabar labiau tikėtina, kad tai – [[Bilionių piliakalnis]]).


Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. [[Skirgaila]]i padovanotame [[Trakų kunigaikštystė]]s aprašyme Punia yra vadinama pilaite ir miesteliu.<ref>Gitana Kazimieraitienė. ''Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai.'' Kaunas: Šviesa, 2008, 24 p. ISBN 5-430-04769-4.</ref> Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus tai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk [[Vytautas]]. [[1425]] m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. [[1503]] m. Karalius Aleksandras suteikė Magdeburgo teises,<ref name="arsa">{{Cite web | title = Alytaus rajono savivaldybės administracija - Punios seniūnija | work = arsa.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.arsa.lt/index.php?3404952598 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20150330091516/http://arsa.lt/index.php?3404952598 | archivedate = 2015-03-30 }}</ref> XVI a. viduryje [[Punios pilis]] vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]] (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu valdžiusiems Punią.
Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. [[Skirgaila]]i padovanotame [[Trakų kunigaikštystė]]s aprašyme Punia yra vadinama pilaite ir miesteliu.<ref>Gitana Kazimieraitienė. ''Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai.'' Kaunas: Šviesa, 2008, 24 p. ISBN 5-430-04769-4.</ref> Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus tai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk [[Vytautas]]. [[1425]] m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. [[1503]] m. Karalius Aleksandras suteikė Magdeburgo teises,<ref name="arsa">{{Cite web | title = Alytaus rajono savivaldybės administracija - Punios seniūnija | work = arsa.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.arsa.lt/index.php?3404952598 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20150330091516/http://arsa.lt/index.php?3404952598 | archivedate = 2015-03-30 }}</ref> XVI a. viduryje [[Punios pilis]] vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]] (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu valdžiusiems Punią.
Eilutė 45: Eilutė 47:
[[Vaizdas:Punia, Lithuania - panoramio (5).jpg|thumb|left|230px|Gatvė Punioje]]
[[Vaizdas:Punia, Lithuania - panoramio (5).jpg|thumb|left|230px|Gatvė Punioje]]


Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. 1791 m. privilegija Puniai suteiktas herbas (dar anksčiau ji turėjo ir savo antspaudą).

Nuo XIX a. pr. Punion atsikėlė daug žydų, ji tapo nemažu miesteliu. 1848, 1857 ir 1903 m. gyvenvietę siaubė gaisrai. Per [[1863 m. sukilimas|1863–64 m. sukilimą]] 1863 m. gegužės 31 d. apie 40 žmonių sukilėlių būrys užpuolė valsčiaus valdybą. XX a. 1 pusėje miestelis sumenko, ūkinė veikla apmirė. 1945 m. kovo 15 d. Punią puolė Lietuvos partizanai.<ref>{{VLE|17}}</ref>


Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius). 1962–1994 m. Punia buvo apylinkės centras. 1989 m. buvo 5 gatvės ir 140 namų.


[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]].
[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]].
Eilutė 70: Eilutė 74:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=7|till=1000|inc=200|incmin=50
{{dem|kolon=10|till=1050|inc=200|incmin=50
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|1833|594
|1868|729|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|246|Пуне}}</ref>
|1868|729|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|246|Пуне}}</ref>
|1898|1000|r1898=*<ref name="ESBE"/>
|1898|1000|r1898=*<ref name="ESBE"/>
|1923|1005
|1959|938|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|942||Punia}}</ref>
|1959|938|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|942||Punia}}</ref>
|1970|871
|1979|758
|1981|785|r1981=<ref name="LTE">{{LTE|9|263||Punia}}</ref>
|1981|785|r1981=<ref name="LTE">{{LTE|9|263||Punia}}</ref>
|1986|802|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|468||Punia}}</ref>
|1986|802|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|468||Punia}}</ref>
|1989|433
|2001|809
|2001|809
|2011|600
|2011|600

11:46, 25 rugpjūčio 2018 versija

Punia
{{#if:
Punios bažnyčia
Punia
Punia
54°30′40″š. pl. 24°06′00″r. ilg. / 54.511°š. pl. 24.100°r. ilg. / 54.511; 24.100 (Punia)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Punios seniūnija
Gyventojų (2011) 600
Vikiteka Punia
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Punià
Kilmininkas: Puniõs
Naudininkas: Pùniai
Galininkas: Pùnią
Įnagininkas: Punià
Vietininkas: Puniojè
Istoriniai pavadinimai * rus. Пуне[1][2]

Punia – gyvenvietė Alytaus rajone, 3 km į vakarus nuo kelio  129  Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), koplyčia (1831 m. sukilėliams atminti), yra Punios mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas (LT-64057), kultūros namai, įrengta lietuvių tikybos šventykla su skulptūromis.

Ekologiško kuro gamyba ir medienos apdirbimas .

Geografija

Nemuno ir Punelės santakoje stūkso vienas didžiausių šalyje Punios piliakalnis (arba Margio kalnas, Margirio kalnas; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis Punios šilas (kitame Nemuno krante yra Kunigaikščių alėja). Punios girininkija yra Panemuninkuose. Įkurtas Punios kraštovaizdžio draustinis, Medžioklės takas.

Aplinkinės gyvenvietės

Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BUTRIMONYS – 11 km
ALYTUS – 13 km

Istorija

„Kryžiuočiai puola Punios pilį“. Vincentas Dmachauskas, 1837 m.

Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos (dabar labiau tikėtina, kad tai – Bilionių piliakalnis).

Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. 1387 m. Skirgailai padovanotame Trakų kunigaikštystės aprašyme Punia yra vadinama pilaite ir miesteliu.[3] Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie 1400 metus tai buvo Punios pilis, kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk Vytautas. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. 1503 m. Karalius Aleksandras suteikė Magdeburgo teises,[4] XVI a. viduryje Punios pilis vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli dvaro rūmai (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę Gonsevskiams, tuo metu valdžiusiems Punią.

Gatvė Punioje

Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. 1791 m. privilegija Puniai suteiktas herbas (dar anksčiau ji turėjo ir savo antspaudą).

Nuo XIX a. pr. Punion atsikėlė daug žydų, ji tapo nemažu miesteliu. 1848, 1857 ir 1903 m. gyvenvietę siaubė gaisrai. Per 1863–64 m. sukilimą 1863 m. gegužės 31 d. apie 40 žmonių sukilėlių būrys užpuolė valsčiaus valdybą. XX a. 1 pusėje miestelis sumenko, ūkinė veikla apmirė. 1945 m. kovo 15 d. Punią puolė Lietuvos partizanai.[5]

Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius). 1962–1994 m. Punia buvo apylinkės centras. 1989 m. buvo 5 gatvės ir 140 namų.

1998 m. patvirtintas dabartinis Punios herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV–XV a. Punios valsčiaus centras ?
1565 m. Kauno apskritis
XVIII a. Punios seniūnijos centras ?
1919 m. Punios valsčiaus centras Alytaus apskritis
1923 m. Butrimonių valsčius
1950–1962 m. Punios apylinkė (iki 1963 m. jos centras) Jiezno rajonas
1962–1995 m. Alytaus rajonas
1995– Punios seniūnija (nuo 2002 m. jos centras) Alytaus rajono savivaldybė


Punios piliakalnis
Koplytstulpis prie kelio  4706  Onuškis–Butrimonys–Punia 

Pavadinimo kilmė

Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais pūnė arba pūnia („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ū pavirto į trumpą u. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus Nemuno būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., Ąžuolų Būda).

Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – Punelės (dešinysis Nemuno intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip Ukmergė, Vilnius ir kiti vietovardžiai).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1868 m.*[2] 1898 m.*[1] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1981 m.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur.
594 729 1 000 1 005 938 871 758 785 802 433
2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - - - - -
809 600 - - - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Legendos

Punia ilgą laiką siejama su Pilėnų pilies tragedija. Ją aprašė Vincas Krėvė kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“, Maironis eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“, Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė poemoje „Margiris“, Vytautas Klova sukūrė operą „Pilėnai“.

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 Пуне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25А (50) : Простатит — Работный дом. С.-Петербургъ, 1898., 784 psl. (rus.)
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 246 psl.
  3. ↑ Gitana Kazimieraitienė. Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai. Kaunas: Šviesa, 2008, 24 p. ISBN 5-430-04769-4.
  4. ↑ „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Punios seniūnija“. arsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-03-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  5. ↑ Punia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  6. ↑ Punia. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 942 psl.
  7. ↑ Punia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 263 psl.
  8. ↑ Punia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 468
  • Punia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 380 psl.

Nuorodos

Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Alytaus rajono savivaldybėje
Miestai
· Daugai · Simnas
Miesteliai
Seniūnijų centrai
· Alovė · Butrimonys · Daugai · Krokialaukis · Makniūnai (Raitininkų sen.) · Miklusėnai (Alytaus sen.) · Miroslavas · Nemunaitis · Pivašiūnai · Punia · Simnas
Herbinės gyvenvietės
· Alovė (2008) · Butrimonys (2001) · Daugai (1998) · Krokialaukis (2007) · Miroslavas (2004) · Nemunaitis (1999) · Pivašiūnai (2006) · Punia (1998) · Simnas (1999)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Punia&oldid=5429778"