Firefox: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 22: Eilutė 22:
'''„Mozilla Firefox“''' ({{en|Firefox}} = „ugninė lapė“) – [[atvirasis kodas|atvirojo kodo]] [[Internetas|interneto]] [[naršyklė]]. „Firefox“ naršyklę kuria pasaulinė atvirųjų programų organizacija „[[Mozilla]]“ – tūkstančiai savanorių. Pagrindinis projekto tikslas yra pasirinkimo laisvės ir naujų [[Technologija|technologijų]] vystymosi palaikymas interneto terpėje. Dirba įvairiose [[Operacinė sistema|operacinėse sistemose]], palaiko [[XHTML]], [[JavaScript]], [[CSS]]. Turi įvairių priedų, temų, įdiegiamų į naršyklę. Yra oficialus [[programinė įranga|programos]] vertimas į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]].
'''„Mozilla Firefox“''' ({{en|Firefox}} = „ugninė lapė“) – [[atvirasis kodas|atvirojo kodo]] [[Internetas|interneto]] [[naršyklė]]. „Firefox“ naršyklę kuria pasaulinė atvirųjų programų organizacija „[[Mozilla]]“ – tūkstančiai savanorių. Pagrindinis projekto tikslas yra pasirinkimo laisvės ir naujų [[Technologija|technologijų]] vystymosi palaikymas interneto terpėje. Dirba įvairiose [[Operacinė sistema|operacinėse sistemose]], palaiko [[XHTML]], [[JavaScript]], [[CSS]]. Turi įvairių priedų, temų, įdiegiamų į naršyklę. Yra oficialus [[programinė įranga|programos]] vertimas į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]].


Dave Hyatt ir Blake Ross pradėjo „Firefox“ projektą kaip eksperimentinę „Mozilla“ projekto atšaką. Jie manė, kad komerciniai reikalavimai „[[Netscape]]“ paramai gauti ir perdėtas funkcionalumas „Mozilla“ naršyklę pastatė į pavojų. Anksčiau naršyti inetentą buvo galima naudotajantis „Mozilla Suite“ programinės įrangos paketu, skirtame programuotojams. „Mozilla“ teikė „Firefox“ interneto naršyklei ir „[[Thunderbird]]“ elektroninio pašto programų vystymui pirmenybę.
Dave Hyatt ir Blake Ross pradėjo „Firefox“ projektą kaip eksperimentinę „Mozilla“ projekto atšaką. Jie manė, kad komerciniai reikalavimai „[[Netscape]]“ paramai gauti ir perdėtas funkcionalumas „Mozilla“ naršyklę pastatė į pavojų. Anksčiau naršyti internet1 buvo galima naudojantis „Mozilla Suite“ programinės įrangos paketu, skirtame programuotojams. Nuo 2003 m. „Mozilla“ prad4jo teikti „Firefox“ interneto naršyklei ir „[[Thunderbird]]“ elektroninio pašto programų vystymui pirmenybę. <ref>{{cite web|url=https://www-archive.mozilla.org/roadmap/roadmap-02-Apr-2003.html|title=mozilla development roadmap|last=Eich|first=Brendan|authorlink=Brendan Eich|author2=Hyatt|first2=David|authorlink2=Dave Hyatt|date=April 2, 2003|website=|publisher=[[Mozilla]]|archive-url=|archive-date=|dead-url=|accessdate=August 2, 2009}}</ref>


Pirmoji versija 1.0 pasirodė [[2004]] m. [[lapkričio 9]] d. „Mozilla“ duomenimis, 2014 m. gruodžio mėn. „Firefox“ naršykle naudojosi pusė milijardo vartotojų iš viso pasaulio. [[2018]] m. duomenimis, „Firefox“ sudaro apie 5 % kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių rinkos visame pasaulyje, atsilieka nuo „[[Google]]“ bendrovės „[[Chrome]]“, „[[Apple]]“ bendrovės „[[Safari]]“ naršyklių tarptautinėse rinkose, lenkia „[[Microsoft]]“ bendrovės „[[Internet Explorer]]“, „[[Microsoft Edge|Edge]]“ naršykles populiarumu.<ref>http://en.wikipedia.org/wiki/Usage_share_of_web_browsers</ref>
Pirmoji versija 1.0 pasirodė [[2004]] m. [[lapkričio 9]] d. „Mozilla“ duomenimis, 2014 m. gruodžio mėn. „Firefox“ naršykle naudojosi pusė milijardo vartotojų iš viso pasaulio. [[2018]] m. duomenimis, „Firefox“ sudaro apie 5 % kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių rinkos visame pasaulyje, atsilieka nuo „[[Google]]“ bendrovės „[[Chrome]]“, „[[Apple]]“ bendrovės „[[Safari]]“ naršyklių tarptautinėse rinkose, lenkia „[[Microsoft]]“ bendrovės „[[Internet Explorer]]“, „[[Microsoft Edge|Edge]]“ naršykles populiarumu.<ref>http://en.wikipedia.org/wiki/Usage_share_of_web_browsers</ref>

21:44, 11 rugpjūčio 2018 versija

Mozilla Firefox

„Firefox“ 46 Windows 7 operacinėje sistemoje
Pirmoji versija2002 m. rugsėjo 23 d.
Stabili versija61.0 / 2018 m. birželio 26 d.
ParašytaC++, JavaScript, C
Operacinė sistemaWindows, macOS, Linux, Android, iOS ir Firefox OS
TipasInterneto naršyklė
LicencijaMPL 2.0[1]
Svetainėmozilla.org/firefox

„Mozilla Firefox“ (angl. Firefox = „ugninė lapė“) – atvirojo kodo interneto naršyklė. „Firefox“ naršyklę kuria pasaulinė atvirųjų programų organizacija „Mozilla“ – tūkstančiai savanorių. Pagrindinis projekto tikslas yra pasirinkimo laisvės ir naujų technologijų vystymosi palaikymas interneto terpėje. Dirba įvairiose operacinėse sistemose, palaiko XHTML, JavaScript, CSS. Turi įvairių priedų, temų, įdiegiamų į naršyklę. Yra oficialus programos vertimas į lietuvių kalbą.

Dave Hyatt ir Blake Ross pradėjo „Firefox“ projektą kaip eksperimentinę „Mozilla“ projekto atšaką. Jie manė, kad komerciniai reikalavimai „Netscape“ paramai gauti ir perdėtas funkcionalumas „Mozilla“ naršyklę pastatė į pavojų. Anksčiau naršyti internet1 buvo galima naudojantis „Mozilla Suite“ programinės įrangos paketu, skirtame programuotojams. Nuo 2003 m. „Mozilla“ prad4jo teikti „Firefox“ interneto naršyklei ir „Thunderbird“ elektroninio pašto programų vystymui pirmenybę. [2]

Pirmoji versija 1.0 pasirodė 2004 m. lapkričio 9 d. „Mozilla“ duomenimis, 2014 m. gruodžio mėn. „Firefox“ naršykle naudojosi pusė milijardo vartotojų iš viso pasaulio. 2018 m. duomenimis, „Firefox“ sudaro apie 5 % kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių rinkos visame pasaulyje, atsilieka nuo „Google“ bendrovės „Chrome“, „Apple“ bendrovės „Safari“ naršyklių tarptautinėse rinkose, lenkia „Microsoft“ bendrovės „Internet Explorer“, „Edge“ naršykles populiarumu.[3]

Atmainos

Leidžia įprastą „Quantum“, „Beta“, programuotojams skirtą „Developer Edition“ (anksčiau „Aurora“), „Nightly“ naršyklės atmnainas. „Nightly“ atnaujinama kasdien ir yra pati nestabiliausia iš visų naršyklės atmainų.

Savybės

  • Galimybė keisti išvaizdą.
  • Praplėtimai – leidžia lengvai vienu paspaudimu įdiegti papildomas funkcijas.
  • Blokuoja virusus, šnipinėjančias programas ir erzinančias iššokančias reklamas.
  • Naršymas kortelėmis – galima atidaryti kelis Interneto puslapius viename naršyklės lange, bet skirtingose kortelėse.
  • Integruota paieška – galimybė ieškoti tiesiai iš Firefox naršyklės, neatidarant paieškos sistemos puslapio.
  • Automatinis atnaujinimas.
  • Aktyvūs skirtukai (RSS naujienos).
  • Rašybos tikrinimas.
  • Adresynas.
  • Atsisiuntimų valdymas

Išnašos

  1. „Mozilla“. Mozilla. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
  2. Eich, Brendan; Hyatt, David (April 2, 2003). „mozilla development roadmap“. Mozilla. Nuoroda tikrinta August 2, 2009. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |dead-url= (pagalba)
  3. http://en.wikipedia.org/wiki/Usage_share_of_web_browsers

Nuorodos