Ledo milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

23:07, 6 rugpjūčio 2018 versija

Urano nuotrauka, kurią 1986 m. sausio mėn. užfiksavo erdvėlaivis Voyager 2

Neptūno nuotrauka, kurią 1989 m. rugpjūčio mėn. užfiksavo erdvėlaivis Voyager 2

Ledo milžinė – planeta milžinė, daugiausiai sudaryta iš už vandenilį ir helį sunkesnių elementų, tokių kaip deguonis, anglis, azotas ir siera. Saulės sistemoje yra žinomos dvi ledo milžinės Uranas ir Neptūnas.

Astrofizikos ir planetologijos moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 kelvino laipsnių temperatūroje. Tokie junginiai yra vanduo, amoniakas arba metanas, atitinkamai užšąlantys 273, 195 ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 10-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos į atskirą klasę, atskirai nuo kitų planetos milžinių Jupiterio ir Saturno. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ledo milžinės. Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai ledo būsenos vandens. Vanduo egzistuoja kaip superkritinis skystis.

Ledo milžines sudaro tik 20 % vandenilio ir helio, tuo tarpu kitose planetose milžinėse, Jupiteryje ir Saturne, yra 90 % vandenilio ir helio.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Multiple image |direction=vertical |align=right |width=230|image1=Uranus2.jpg|image2=Neptune Full.jpg|image3=|caption1=Uranas fotografuotas erdvėlaivio ''[[Voyager 2]]'' 1986 m. sausio mėn.|caption2=Neptūnas fotografuotas erdvėlaivio ''Voyager 2'' 1989 m. rugpjūčio mėn.|caption3=Dailininko piešininys spėjamos ledo milžinės, kuri vadinama "Devintoji planeta"}}
+{{Multiple image |direction=vertical |align=right |width=230|image1=Uranus2.jpg|image2=Neptune Full.jpg|image3=|caption1=Urano nuotrauka, kurią 1986 m. sausio mėn. užfiksavo erdvėlaivis [[Voyager 2]]|caption2=Neptūno nuotrauka, kurią 1989 m. rugpjūčio mėn. užfiksavo erdvėlaivis Voyager 2|caption3=Dailininko piešinys spėjamos ledo milžinės, kuri vadinama "Devintoji planeta"}}
-'''Ledo milžinė''' - tai [[planeta milžinė]], daugiausiai sudaryta iš sunkesnių elementų nei [[Vandenilis|vandenilis]] ir [[Helis|helis]], tokių kaip [[deguonis]], [[anglis]], [[azotas]] ir [[siera]]. [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]] yra žinomos dvi ledo milžinės [[Uranas]] ir [[Neptūnas]].
+'''Ledo milžinė''' – [[planeta milžinė]], daugiausiai sudaryta iš už [[Vandenilis|vandenilį]] ir [[Helis|helį]] sunkesnių elementų, tokių kaip [[deguonis]], [[anglis]], [[azotas]] ir [[siera]]. [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]] yra žinomos dvi ledo milžinės [[Uranas]] ir [[Neptūnas]].
-[[Astrofizika|Astrofizikos]] ir [[Planetologija|planetologijos]] moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 [[Kelvinas|kelvino]] laipsnių temperatūroje, šie junginiai yra [[vanduo]], [[amoniakas]] arba [[metanas]], kurie atitinkamai užšąla 273, 195, ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 9-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos į atskirą klasę, atskirai nuo kitų planetos milžinių [[Jupiteris|Jupiterio]] ir [[Saturnas|Saturno]]. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ''ledo milžinės''. Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai ledo būsenos vandens. Vanduo egzistuoja kaip [[superkritinis skystis]].
+[[Astrofizika|Astrofizikos]] ir [[Planetologija|planetologijos]] moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 [[Kelvinas|kelvino]] laipsnių temperatūroje. Tokie junginiai yra [[vanduo]], [[amoniakas]] arba [[metanas]], atitinkamai užšąlantys 273, 195 ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 10-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos į atskirą klasę, atskirai nuo kitų planetos milžinių [[Jupiteris|Jupiterio]] ir [[Saturnas|Saturno]]. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ''ledo milžinės''. Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai ledo būsenos vandens. Vanduo egzistuoja kaip [[superkritinis skystis]].
 Ledo milžines sudaro tik 20 % vandenilio ir helio, tuo tarpu kitose planetose milžinėse, Jupiteryje ir Saturne, yra 90 % vandenilio ir helio.