Vaikystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Children Playing Violin Suzuki Institute 2011.JPG|miniatiūra|Vaikai groja [[smuikais]]]] |
[[Vaizdas:Children Playing Violin Suzuki Institute 2011.JPG|miniatiūra|Vaikai groja [[smuikais]]]] |
||
'''Vaikystė''' – individo |
'''Vaikystė''' – [[žmogaus amžiaus tarpsniai|individo amžiaus tarpsnis]] nuo [[gimimas|gimimo]] iki [[paauglystė]]s. Trunka nuo kūdikystės iki prasideda [[lytinė branda]]. |
||
[[raidos psichologija|Raidos psichologijos]] atstovai išskiria kelis vaikystės etapus: |
[[raidos psichologija|Raidos psichologijos]] atstovai išskiria kelis vaikystės etapus: |
||
09:45, 4 rugpjūčio 2018 versija
Vaikystė – individo amžiaus tarpsnis nuo gimimo iki paauglystės. Trunka nuo kūdikystės iki prasideda lytinė branda.
Raidos psichologijos atstovai išskiria kelis vaikystės etapus:
- Kūdikystė: iki 1 metų
- Ankstyvoji vaikystė: 1–3 metai
- Pirmoji vaikystė, ikimokyklinė vaikystė: 3–6 metai
- Antroji vaikystė, ankstyvasis mokyklinis amžius: 7–12 metų
Po to prasideda paauglystės laikotarpis.[1]
Visam vaikystės periodui būdingas stiprus polinkis į pasaulio pažinimą, tobulėjimą, nuolatinį aktyvumą. Vaikystėje smegenų vykdomosios funkcijos intensyviai formuojasi todėl vaikai itin imlūs naujoms žinioms bei įgūdžiams, sparčiai mokosi, perima bei mėgina taikyti iš aplinkos gaunamą informaciją, ugdo elgsenos įgūdžius bendraudami bei per sąveiką su gamta. Vaikų įspūdžiai bei emocijos paprastai būna išreikšti stipriau, vidinis pasaulis sodresnis bei turtingesnis negu suaugusiųjų.
Vaiko organizmas taip pat sparčiai vystosi ir bręsta. Gyvensenos susiformavimui labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis. Šiuo periodu intensyviai formuojasi psichika, tikrovės suvokimas, kūno judesiai, kaupiama socialinė patirtis. Vaikams būdinga silpna nervų sistemos pusiausvyra, stiprus prisirišimas prie tėvų, mėginimas atkartoti kitų elgesį bei gyvenseną, ryškus atsakomybės perkėlimas į išorę.
Žaisdami vaikai įgyja supratimo bei žinių apie įvairius aplinkos reiškinius ir daiktus, žmones bei jų gyvenimą, formuoja atsaką į skirtingus aplinkos dirgiklius bei užduotis. [2]