Mūšia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+nuotrauka |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
'''Intakai:''' |
'''Intakai:''' |
||
* dešinieji: [[Ežeraitė]], [[Pilstupys (Mūšia)|Pilstupys]], [[Giedrė]], [[Ringė (Mūšia)|Ringė]], [[Mūšelė]] |
* dešinieji: [[Ežeraitė]], [[Pilstupys (Mūšia)|Pilstupys]], [[Giedrė]], [[Ringė (Mūšia)|Ringė]], [[Mūšelė]]; |
||
* kairieji: [[Muselė]], [[Gardugilis]], [[Armukšna ( |
* kairieji: [[Muselė]], [[Gardugilis]], [[Armukšna (upė)|Armukšna]], [[Latekšna]], [[Obelupė]]. |
||
Upėvardis kilo iš žodžio ''mūša'' („mušimas, pyla, bangų plakimas“).<ref>{{LHEŽ}}</ref> |
Upėvardis kilo iš žodžio ''mūša'' („mušimas, pyla, bangų plakimas“).<ref>{{LHEŽ}}</ref> |
Dabartinė 18:24, 3 rugpjūčio 2018 versija
- Apie kaimą Ukmergės rajone žr. Mūšia (Ukmergė).
Mūšia | |
---|---|
Mūšios žemupys
| |
Ilgis | 29 km |
Nuolydis | 1,06 cm/km |
Baseino plotas | 227,3 km² |
Vidutinis debitas | 1,69 m³/s |
Ištakos | Balelių apylinkės |
Žiotys | Šventoji |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Mūšia |
Mūšia – upė Lietuvoje, Ukmergės rajono teritorijoje; Šventosios dešinysis intakas.
Prasideda Menturių apylinkėse netoli Balelių, 11 km i pietryčius nuo Raguvos. Teka į pietryčius palei plentą Ukmergė-Panevėžys, pro Taujėnus. Įteka į Šventąją 49 km nuo jos žiočių, ties Kadrėnais, 7 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės.
Vaga sureguliuota, tiesinta. Vasaros metu vietomis išdžiūsta. Vagos plotis 6–8 m, gylis 2,2–2,5 m. Vidutinis nuolydis 1,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vandens debitas žiotyse 1,63 m³/s. Ties Taujėnais ir Kadrėnais (Kadrėnų tvenkinys) įrengti tvenkiniai.[1]
Intakai:
- dešinieji: Ežeraitė, Pilstupys, Giedrė, Ringė, Mūšelė;
- kairieji: Muselė, Gardugilis, Armukšna, Latekšna, Obelupė.
Upėvardis kilo iš žodžio mūša („mušimas, pyla, bangų plakimas“).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mūšia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 625 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.