Vaikystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Children Playing Violin Suzuki Institute 2011.JPG|miniatiūra|Vaikai groja [[smuikais]]]] |
[[Vaizdas:Children Playing Violin Suzuki Institute 2011.JPG|miniatiūra|Vaikai groja [[smuikais]]]] |
||
'''Vaikystė''' – individo gyvenimo tarpsnis nuo [[gimimas|gimimo]] iki [[paauglystė]]s. Trunka nuo kūdikystės iki prasideda [[lytinė branda]]. |
|||
| ⚫ | |||
[[raidos psichologija|Raidos psichologijos]] atstovai išskiria kelis vaikystės etapus: |
|||
Visam vaikystės laikotarpiui būdingas polinkis į pasaulio pažinimą, tobulėjimą. Paprastai vaikų emocijos būna stipresnės, įspūdžiai gilesni, vidinis pasaulis sodresnis bei tyresnis ir nepalyginamai turtingesnis negu suaugusiųjų. Kadangi vaikai yra linkę nenustygti vietoje ir būna itin imlūs naujoms žinioms, todėl jie sparčiai mokosi būti suaugusiais ir savarankiškais. Jie ugdo deramus elgsenos įgūdžius bendraudami su artimaisiais bei sąveikaudami su gyvąja gamta. Šiuo metu vaiko organizmas sparčiai auga ir bręsta. Žmogaus gyvensenos susidarymui labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis. Šiuo laikotarpiu intensyviai rutuliojasi šio amžiaus vaiko psichika, tikrovės pažinimas, sparčiai tobulėja kūno judesiai bei kaupiasi socialinė patirtis. Tokio amžiaus vaikams būdinga nervų sistemos pusiausvyra, didelis prisirišimas prie tėvų, jų elgesio ir gyvensenos vaizdavimas žaidimais. Žaisdami jie įgyja žinių apie įvairius aplinkos reiškinius ir daiktus, pačius žmones bei jų gyvenimą. <ref>[http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2496.html Vaikystė – fenomenali žmogaus gyvenimo apraiška.]</ref> |
|||
* Kūdikystė: iki 1 metų |
|||
* Ankstyvoji vaikystė: 1–3 metai |
|||
* Pirmoji vaikystė, ikimokyklinė vaikystė: 3–6 metai |
|||
* Antroji vaikystė, ankstyvasis mokyklinis amžius: 7–11 metų |
|||
| ⚫ | Po to prasideda paauglystės laikotarpis.<ref>[http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:vb9x2zaZXToJ:www.nplc.lt/sena/nj/projektas/metodika/vaiko_raidos_psichologija.pps+vaiko+raidos+psichologija&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESh0wyMgnvOHhRvXFZGRfaSY9m0SMCKbd5kSDeNfH2sIyTKxKZ2RxdIruBzDWMGo_0j17Ya2xT8VXRnf9iLHEwFuiXdjoopeFrPhAxh34nfTROA6mf1b2J99Q7i3AHGNbLtFOgDd&sig=AHIEtbTH3n510GgP_dXkaZDng6JhEhAVnw Lankstinukas – vaiko raidos psichologija.]</ref> |
||
Visam vaikystės periodui būdingas stiprus polinkis į pasaulio pažinimą, tobulėjimą, nuolatinį aktyvumą. Vaikystėje [[smegenų vykdomosios funkcijos]] intensyviai formuojasi todėl vaikai itin imlūs naujoms žinioms bei įgūdžiams, sparčiai mokosi, perima bei mėgina taikyti iš aplinkos gaunamą informaciją, ugdo elgsenos įgūdžius bendraudami bei per sąveiką su gamta. Vaikų įspūdžiai bei emocijos paprastai būna išreikšti stipriau, vidinis pasaulis sodresnis bei turtingesnis negu suaugusiųjų. |
|||
Vaiko organizmas taip pat sparčiai vystosi ir bręsta. Gyvensenos susiformavimui labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis. Šiuo periodu intensyviai formuojasi psichika, tikrovės suvokimas, kūno judesiai, kaupiama socialinė patirtis. Vaikams būdinga silpna nervų sistemos pusiausvyra, stiprus prisirišimas prie tėvų, mėginimas atkartoti kitų elgesį bei gyvenseną, ryškus [[atsakomybė]]s perkėlimas į išorę. |
|||
Žaisdami vaikai įgyja supratimo bei žinių apie įvairius aplinkos reiškinius ir daiktus, žmones bei jų gyvenimą, formuoja atsaką į skirtingus aplinkos dirgiklius bei užduotis. <ref>[http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2496.html Vaikystė – fenomenali žmogaus gyvenimo apraiška.]</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
12:24, 28 liepos 2018 versija
Vaikystė – individo gyvenimo tarpsnis nuo gimimo iki paauglystės. Trunka nuo kūdikystės iki prasideda lytinė branda.
Raidos psichologijos atstovai išskiria kelis vaikystės etapus:
- Kūdikystė: iki 1 metų
- Ankstyvoji vaikystė: 1–3 metai
- Pirmoji vaikystė, ikimokyklinė vaikystė: 3–6 metai
- Antroji vaikystė, ankstyvasis mokyklinis amžius: 7–11 metų
Po to prasideda paauglystės laikotarpis.[1]
Visam vaikystės periodui būdingas stiprus polinkis į pasaulio pažinimą, tobulėjimą, nuolatinį aktyvumą. Vaikystėje smegenų vykdomosios funkcijos intensyviai formuojasi todėl vaikai itin imlūs naujoms žinioms bei įgūdžiams, sparčiai mokosi, perima bei mėgina taikyti iš aplinkos gaunamą informaciją, ugdo elgsenos įgūdžius bendraudami bei per sąveiką su gamta. Vaikų įspūdžiai bei emocijos paprastai būna išreikšti stipriau, vidinis pasaulis sodresnis bei turtingesnis negu suaugusiųjų.
Vaiko organizmas taip pat sparčiai vystosi ir bręsta. Gyvensenos susiformavimui labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis. Šiuo periodu intensyviai formuojasi psichika, tikrovės suvokimas, kūno judesiai, kaupiama socialinė patirtis. Vaikams būdinga silpna nervų sistemos pusiausvyra, stiprus prisirišimas prie tėvų, mėginimas atkartoti kitų elgesį bei gyvenseną, ryškus atsakomybės perkėlimas į išorę.
Žaisdami vaikai įgyja supratimo bei žinių apie įvairius aplinkos reiškinius ir daiktus, žmones bei jų gyvenimą, formuoja atsaką į skirtingus aplinkos dirgiklius bei užduotis. [2]