Klaipėdos universitetas

Klaipėdos universitetas
lot. Universitas Klaipedensis
Šūkis	Laisva mintis ir jūros dvasia
Įkurtas	1991 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	L.e.p. Artūras Razbadauskas
Studentų	3,6 tūkst.
Vieta	Klaipėda, Lietuva
Svetainė	www.ku.lt

Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m. veikianti valstybinė aukštoji mokykla, viešoji įstaiga. Vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Siūlo trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – studijas, plėtoja įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengia mokslininkus.

Nuo pat universiteto įkūrimo jo mokslinės veiklos kryptys buvo daugiausia susijusios su Vakarų Lietuvos bei pajūrio regiono ūkio, kultūros ir meno aktualijomis. Šiuo metu universitetas orientuojasi į mokslinės veiklos galimybes, atsiveriančias platesniame Baltijos regiono kontekste.

Istorija

1956 m. uždarius mokytojus pagreitintu būdu nuo 1946 m. rengusį Mokytojų institutą, Klaipėda liko be aukštojo mokslo židinio. Inicijavus tuometiniams miesto vadovams, 1959 m. rudenį Klaipėdoje buvo įsteigtas Kauno Politechnikos instituto (KPI) vakarinis skyrius, 1961 m. reorganizuotas į vakarinį fakultetą. 1965 m. fakultetas išleido pirmąją daugiau kaip 50 diplomuotų inžinierių laidą. 1977 m. fakultete pradėjo veikti ir dieninis skyrius, todėl 1978 m. vakarinis fakultetas ir dieninis skyrius buvo pavadinti KPI Klaipėdos fakultetu. Fakulteto dekanu iki reorganizacijos 1991 m. buvo Adolfas Brėskis.

Klaipėdos miesto vadovų iniciatyva, 1971 m. uostamiestyje pradėjo veikti ir Šiaulių Pedagoginio instituto (ŠPI) Klaipėdos muzikos fakultetas, kurį sudarė iš Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių institutų atkeltos katedros. Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas Vytautas Jakavičius, nuo 1973 m. jam vadovavo Vytautas Jakelaitis. 1974 m. fakultetas suskaidytas į du fakultetus: Pedagogikos ir Kultūros, o 1979 m. vietoj dviejų sudaryti trys: Kultūros, Muzikos mokytojų ir Teatro meno. Nuo 1975 m. sausio 1 d. fakultetai prijungiami prie Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos ir pavadinami Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais.

1975 m. Klaipėdoje buvo įkurtas ŠPI Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1975–1980 m. jo dekanu buvo A. Milinauskis, 1980–1991 m. Juozas Rauckis.

Klaipėdos universitetas oficialiai įkurtas nuo 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Klaipėdoje veikusių KPI ir ŠPI fakultetų bazėje, miesto visuomenės iniciatyva. 1991 m. vasario 12 d. įvyko pirmas universiteto senato posėdis. 1995 m. į universiteto struktūrą įsijungė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetas.

1995 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino universiteto statutą (aktuali 2010 m. birželio 22 d. redakcija).

Universiteto rektoriai: prof. Donatas Švitra (1991–1993 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (1993–2001 m.), prof. Vladas Žulkus (2002–2011 m.), prof. Vaidutis Laurėnas (2011–2014 m.), prof. Eimutis Juzeliūnas (2014-2018). Universiteto senato pirmininkai: doc. Aleksandras Žalys (1991–1993 m.), prof. Vytautas Smailys (1993–1997 ir 1999–2001 m.), prof. Audronė Kaukienė (1997–1999 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (2001–2007 m.), prof. Daiva Kšanienė (2007–2012 m.), prof. Kęstutis Dučinskas (2012-2017 m.), prof. Vaidutis Laurėnas (nuo 2017 m.) 2013 m. birželio mėn. Klaipėdos universitetą baigė trisdešimt tūkstantoji absolventė.

Studijos

1991 m. universitetas pradėjo veiklą, turėdamas 16 studijų programų ir 3067 studentus. 2009 m. Klaipėdos universitetas turėjo 67 bakalauro, 46 magistro ir 3 laipsnio neteikiančias studijų programas. Bendras studentų skaičius (neįskaitant doktorantų), 2005 m. buvo 9151, 2006 m. – 9367, 2007 m. – 9223, 2008 m. – 9219, 2009 m. – 8438, 2011 m. – 7500 studentų, 2012 m. – 6050, 2013 m. – 5280, 2015 m. - 4320, 2017 m. -3600. 2014 m. Klaipėdos universitete buvo 50 bakalauro studijų programų, 53 magistrantūros studijų programų, 10 doktorantūros studijų programų.

Universitete kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos; dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius – daugiau kaip 30 000.

Universiteto struktūra

Klaipėdos universiteto rektoratas

Vaizdas:Uni aula magna.JPG

Naujai pastatytos auditorijos (Aula magna) KU miestelyje

Mokslo ir technologijų parkas

Verslo inkubatorius

Jūros tyrimų institutas

Naujas bendrabutis

Įsteigus Klaipėdos universitetą, iš pradžių jis buvo sudarytas iš trijų fakultetų: Humanitarinių ir Gamtos mokslų (išskaidytas 1992 m., nuo 1994 m. veikia Humanitarinių mokslų fakultetas ir Gamtos mokslų fakultetas), Technikos (nuo 1994 m. Jūrų technikos), Pedagogikos. 1994 m. įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, 1995 m., prie universiteto prisijungus Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetui, buvo įsteigtas Menų fakultetas, 1999 m. – Sveikatos mokslų fakultetas. 2000 m. Gamtos mokslų fakultetas pavadintas Gamtos ir matematikos mokslų fakultetu. 1996 - 2015 m. veikė Jūreivystės institutas. Šiuo metu universitete yra penki fakultetai ir du institutai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas ir Tęstinių studijų institutas (įkurtas 1995 m. kaip Kvalifikacijos kėlimo institutas, reorganizuotas 2003 m.).

Be to, į universiteto struktūrą įeina mokslinių tyrimų padaliniai: 1. Jūros mokslų ir technologijų centras, į kurio struktūrą įeina Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (įkurtas 1998 m. vietoj buvusio Sistemų analizės mokslo centro, veikusio nuo 1991 m., iki 2004 m. priklausė Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui), Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorija, Mechatronikos mokslų institutas; 2. Medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centas. 3. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (įkurtas 2003 m. buvusio Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, veikusio nuo 1992 m., bazėje).

1991 m. įkurta universiteto biblioteka, 1992 m. – Klaipėdos universiteto leidykla, 1993 m. – Botanikos sodas, 1995 m. – Klaipėdos universiteto studentų sąjunga. 2002 m. rugsėjo 6 d., bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 2008 m. KU Senato sprendimu įsteigtas Jūros mokslų ir technologijų centras, koordinuojantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Jūrinio slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai plėtros programos projektų vykdymą, Slėnio branduolio laboratorijų kūrimą ir mokslinio–techninio potencialo koncentravimą. 2016 m. gegužės 19 d. atidarytas pirmasis Lietuvoje modernus 170 vietų bendrabutis studentams

2018 m. vasario 14 d. Klaipėdos universitete atidarytas Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastatas.

Fakultetai ir studijų institutai

2015 m. Universiteto taryba nusprendė sujungti Gamtos ir matematikos mokslų fakultetą ir Jūrų technikos fakultetą ir įsteigti Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetą. Menų fakulteto pavadinimą nuo 2015 m. rugsėjo mėn. nutarta pakeisti į Menų akademiją. Remiantis 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu ,,Dėl Klaipėdos universiteto akademinės struktūros“ (Nr. 1-035), nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo sujungti Humanitarinių mokslų bei Pedagogikosfakultetai į naują Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetą. 2016 m. Klaipėdos universiteto miestelyje užbaigtas statyti ir pradėjo veikti verslo inkubatorius. 2017 m. lapkričio 6 d. universiteto taryba pritarė sprendimui universiteto Menų akademiją integruoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

• Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas,
• Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas,
• Socialinių mokslų fakultetas,
• Sveikatos mokslų fakultetas,
• Tęstinių studijų institutas.

Mokslinių tyrimų institutai

• Jūros tyrimų institutas
• Medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centas
• Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Laivai

• 2014 m. rugsėjo mėn. vyko Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ nuleidimo į vandenį ceremonija.

Paslaugų centrai

• Akademinių paslaugų centras;
• Infrastruktūros paslaugų centras;
• Laisvalaikio paslaugų centras.

Universiteto mokslininkų ir menininkų pasiekimai

• 1999 m. KU sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, treniruojamas Skaistės Idzelevičienės ir Romaldo Idzelevičiaus, pirmą kartą tapo Europos ir pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionais. Europos čempionų titulą šis ansamblis iškovojo 1999, 2001, 2003–2006, 2009, 2012 m., pasaulio čempionų – 1999, 2002–2005, 2008, 2011 m.
• 2009 m. už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai KU Menų fakulteto doc. Nelei Savičenko-Klimienei paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
• 2009 m. Lietuvos mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje buvo premijuotas KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojų, archeologų Audronės Bliujienės, Algirdo Girininko ir Vlado Žulkaus darbų ciklas „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“.
• 2009 m. mokslo populiarinimo srityje Klaipėdos universiteto mokslininkai doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, dr. Vykintas Vaitkevičius, prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas gavo Švietimo ir mokslo ministerijos premijas už perspektyvų mokslo ir technologijų populiarinimo darbą.
• 2010 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija įteikta rašytojui, KU Humanitarinių mokslų fakulteto doc. Rolandui Rastauskui.
• 2010 m. architekto, KU Gamtos ir Matematikos fakulteto prof. Petro Grecevičiaus projektas laimėjo pasaulinį parkų kūrybos konkursą Kinijoje Jinzhou mieste, patekdamas į 20 stipriausių pasaulio projektų grupę.
• 2011 m. nacionalinis apdovanojimas – Jono Basanavičiaus premija paskirta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui dr. Vykintui Vaitkevičiui už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą, už archeologinius tyrinėjimus, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą dėl jų išsaugojimo, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.
• 2012 m. KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui, istorikui dr. Vasilijui Safronovui įteikta Vokietijos vyriausybės Imanuelio Kanto mokslinė premija.
• 2014 m. dr. Vytautas Jokubauskas apdovanota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2013“ laureato diplomu.
• 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu išrinktas prof. habil. dr. Sergej Olenin (biologija).
• Doc. dr. Albino Stankaus ir Žydrūno Lukošiaus išradimas „Miego arterijos kraujo spaudimo ir jo pulsinės matavimo įrenginys ir sistema augmentacijos indekso ir miego arterijos vidinio skersmens skaičiavimui ir skaičiavimo būdas“ yra patentuotas Lietuvoje, patentas Nr. 6276 išduotas 2016-06-27. Patento savininkas – Klaipėdos universitetas.
• 2017 m. dr. Raimonda Nabažaitė apdovanota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2016“ laureato diplomu.

Garbės daktarai

• Vytautas Kavolis, 1995 m., JAV, filosofas, profesorius
• Vilius Pėteraitis, 1995 m., Kanada, Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas
• Alfredas Vėlius, 1995 m., JAV, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas
• Stasys Antanas Bačkis, 1996 m., Lietuvos diplomatas, politikas, mokslininkas
• Alfonsas Žalys, 1996 m., ilgametis Klaipėdos miesto vadovas, vienas iš Klaipėdos universiteto kūrimo iniciatorių
• Vytautas Landsbergis, 1997 m., Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius
• Antanas Vaičius, 1997 m., Telšių vyskupas
• John W. Hiden, 1997 m., Didžioji Britanija, Bradfordo universiteto Baltijos studijų skyriaus vadovas, profesorius
• Algis Mickūnas, 2000 m., JAV, „Santaros-Šviesos“ veikėjas, profesorius
• Bronislovas Lubys, 2000 m., KLASCO prezidentas, 2001–2011 m. Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas
• Keijo Virtanen, 2000 m., Suomija, Turku universiteto rektorius, profesorius
• Guido Michelini, 2000 m., Italija, Parmos universiteto profesorius
• Valentinas Šernas, 2000 m., JAV, Rutgersso universiteto profesorius
• Valdas Adamkus, 2008 m., Lietuvos Respublikos prezidentas
• Jochen D. Range, 2010 m., Vokietija, Greifsvaldo universiteto profesorius
• Andrej Klemešev, 2010 m., Rusija, Kanto universiteto rektorius, profesorius
• Valdis Zatlers, 2011 m., Latvijos Respublikos prezidentas
• Adam Michnik, 2012 m., Lenkijos visuomenės veikėjas, eseistas, politikos publicistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius
• Tomas Venclova, 2012 m., profesorius, poetas, eseistas
• Viktoras Vytautas Klemas, 2013 m. profesorius
• Vytautas Jakelaitis, 2013 m. profesorius
• Kyösti Urponen, 2016 m. Suomija, Laplandijos universiteto profesorius, emeritas
• Helena Leino-Lilpi, 2016 m. Suomija, Turku universiteto profesorė
• Tarmo Soomere, 2018 m. Estijos mokslo akademijos prezidentas, Talino technikos universiteto profesorius

Infrastruktūra

1993 m. pasitraukus iš Lietuvos buvusios SSRS kariuomenei, universitetas perėmė buvusios Klaipėdos įgulos kareivinių teritoriją kartu su šešių 1904–1907 m. statytų neogotikinių pastatų kompleksu (adresas: Herkaus Manto g. 84). Pastatai valstybės, rėmėjų ir kitų finansinių šaltinių lėšomis baigti restauruoti 2009 m. Juose yra įsikūrę šie universiteto padaliniai: rektoratas, senatas, administracija, leidykla, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Evangeliškosios teologijos centras, Humanitarinių mokslų fakultetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas.

Be to, universitetui priklauso ne universiteto miestelyje esančių padalinių pastatai ir teritorijos:

• Botanikos sodo teritorija Kretingos g. 92,
• Pedagogikos fakulteto pastatas S. Nėries g. 5 (1905–1908 m. statytas neogotikinis buv. Klaipėdos mokytojų seminarijos pastatas),
• Tęstinių studijų instituto pastatas Sportininkų g. 13 (1950–1953 m. statytas buv. Žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo pastatas),
• Jūreivystės instituto pastatas I. Kanto g. 7 (1936–1937 m. statytas buv. Imanuelio Kanto pradinės mokyklos pastatas; dalijamasi su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla),
• Jūrų technikos fakulteto pastatas Bijūnų g. 17 (buv. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto pastatas),
• Socialinių mokslų fakulteto pastatas Minijos g. 153 (1993 m. Lietuvos jūrų laivininkystės universitetui perduotas švietimo paskirties pastatas),
• Universiteto bendrabučiai Malūnininkų g. 4, Karklų g. 5, Statybininkų pr. 43.

2009 m. universitetas panaudos teise valdė 45,37 ha valstybės žemės plotą (iš jų 23,58 ha Universiteto miestelyje)

Universiteto turtas

2012 m. Klaipėdos universiteto nekilnojamasis turtas vertinamas daugiau kaip 64 mln. Lt. Kilnojamojo turto vertė 12 mln. Lt.

Nuorodos

• Klaipėdos universiteto oficiali svetainė
• Klaipėdos universiteto studentų sąjungos tinklalapis
• Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tinklalapis
• Asociacijos „Baltijos slėnis“, koordinuojančios „Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai“ veiklą, tinklalapis