Kergelenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 49°15′ p. pl. 69°35′ r. ilg. / 49.250°š. pl. 69.583°r. ilg. / 49.250; 69.583
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Coord|49|15|S|69|35|E|display=t}}
{{Coord|49|15|S|69|35|E|display=t}}
[[Vaizdas:Kerguelen Map.png|thumb|250px|Kergeleno žemėlapis]]
[[Vaizdas:Kerguelen Map.png|thumb|250px|Kergeleno žemėlapis]]
[[Vaizdas:Kerguelen CookGlacier.JPG|thumb|250px|Kuko ledynas Kergeleno didžiojoje saloje]]


'''Kergelenas''' ({{fr|Kerguelen}}), '''Kergeleno salos''' (''Îles Kerguelen'') – atoki salų grupė [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pietuose; priklauso [[Prancūzija]]i, įeina į [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų sritis]].{{šaltinis|{{VLE|IX|757||Kergueleno salos (Îles Kerguelen, Kergeleno salos)}}}}
'''Kergelenas''' ({{fr|Kerguelen}}), '''Kergeleno salos''' (''Îles Kerguelen'') – atoki salų grupė [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pietuose; priklauso [[Prancūzija]]i, įeina į [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų sritis]].{{šaltinis|{{VLE|IX|757||Kergueleno salos (Îles Kerguelen, Kergeleno salos)}}}}
Eilutė 11: Eilutė 12:


== Istorija ==
== Istorija ==
Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). [[1874]] m. salose lankėsi Vokietijos ekspedicija, kuri pirmą kartą aprašė vietos [[ausytieji ruoniai|ausytuosius ruonius]] – [[Kergeleninis jūrų lokys|Kergeleninius jūrų lokius]]. Nuo [[1949]] m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). [[1874]] m. salose lankėsi Vokietijos ekspedicija, kuri pirmą kartą aprašė vietos [[ausytieji ruoniai|ausytuosius ruonius]] – [[Kergeleninis jūrų lokys|Kergeleninius jūrų lokius]]. Nuo [[1949]] m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

13:32, 19 liepos 2018 versija

49°15′ p. pl. 69°35′ r. ilg. / 49.250°š. pl. 69.583°r. ilg. / 49.250; 69.583

Kergeleno žemėlapis
Kuko ledynas Kergeleno didžiojoje saloje

Kergelenas (pranc. Kerguelen), Kergeleno salos (Îles Kerguelen) – atoki salų grupė Indijos vandenyno pietuose; priklauso Prancūzijai, įeina į Prancūzijos Pietų sritis.[reikalingas šaltinis]

Geografija

Pagrindinė salyno sala – Gran Teras (Grande Terre) užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis Kuko ledynas. Krantai labai raižyti: gausu fjordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: Fošas, Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l’Oestas.

Ekonomika

Kergeleno salyne yra Port o Fransė gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami Kergeleno kopūstai (Pringlea antiscorbutica).

Istorija

Kergeleno salas 1772 m. atrado prancūzų jūrininkas Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., Džeimso Kuko 1776 m.). 1874 m. salose lankėsi Vokietijos ekspedicija, kuri pirmą kartą aprašė vietos ausytuosius ruonius – Kergeleninius jūrų lokius. Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.

Šaltiniai