Vynuoginė sraigė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.118.217.74 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)
Žyma: Atmesti
Raudonis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13: Eilutė 13:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Helix pomatia | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Helix pomatia | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Vynuoginė sraigė''' ({{la|Helix pomatia}}) – [[pilvakojai|pilvakojų]] (''Gastropoda'') klasės [[moliuskas]]. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai paruošta naudojama maistui.
'''Vynuoginė sraigė''' ({{la|Helix pomatia}}) – [[pilvakojai|pilvakojų]] (''Gastropoda'') klasės [[moliuskas]]. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai vartojama naudojama maistui.


== Išvaizda ==
== Išvaizda ==

09:05, 10 liepos 2018 versija

Helix pomatia
Vynuoginė sraigė (Helix pomatia)
Vynuoginė sraigė (Helix pomatia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Moliuskai
( Mollusca)
Klasė: Pilvakojai
( Gastropoda)
Būrys: Plautiniai
( Pulmonata)
Šeima: Didsraiginiai
( Helicidae)
Pošeimis: Helicinae
( Helicinae)
Gentis: Helix
( Helix)
Rūšis: Vynuoginė sraigė
( Helix pomatia)
Binomas
Helix pomatia
Linnaeus, 1758

Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia) – pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai vartojama naudojama maistui.

Išvaizda

Helix pomatia kriauklės

Kiautas 4-5 cm dydžio, su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.

Dauginimasis

Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje- iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.

Gyvenama aplinka

Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių.

Mityba ir elgesys

Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles.

Paplitimas

XVIII a. (šaltinis: „Visuotinis Enciklopedinis Žodynas“, 1288 puslapis) į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.

Santykis su žmogumi

Lietuvoje veikia „Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija“. Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims. Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba keturios įmonės – „Hesona“, „Gudukas“, „Arčia“ ir „Camargo". Perdirbtos sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV. Neoficialiais duomenimis, 2003 m. maždaug 30 tonų perdirbtos sraigių produkcijos liko Lietuvoje. 2004 m. leidžiama surinkti 650 tonų gyvų vynuoginių sraigių.

Maistui paruoštos vynuoginės sraigės

Išnašos

Šaltiniai