Latvijos rusai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:53, 2 liepos 2018 versija

Latvijos rusai – didžiausia tautinė mažuma Latvijoje, sudaranti 26,9 % šalies gyventojų (2011 m.).^[1] Remiantis 2017 m. duomenimis iš 557 618 jų 351 900 (63,1 %) turi Latvijos pilietybę, 159 069 (28,5 %) – ne.^[2] Dauguma jų gyvena didesniuose miestuose: Rygoje (42,3 % miesto gyventojų), Daugpilyje (53,5 %).^[3] Taip pat Latvijos Rytuose, pasienyje su Rusija.

Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne.

Po Sovietų Sąjungos iširimo pagrindinė sąlyga keliama gaunant pilietybę buvo latvių kalbos mokėjimas, jos istorijos žinojimas. 2019–2022 m. Latvijos vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai pereina į dėstymą tik latvių kalba, nes Europos Sąjungoje leidžiama dėstyti tik kitų ES šalių oficialiomis kalbomis išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, užsienio studentams.^[4]^[5]

Istorija

Rusai daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Tuo metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Dalis rusų nustojus galioti Sovietų Sąjungos pilietybei, atsisakė laikyti latvių ar rusų kalbos egzaminą ir liko be šių šalių pilietybių. Taip apie 14 % gyventojų liko be pilietybės. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją.

Taip pat skaitykite

Lietuvos rusai

Šaltiniai

↑ Skaitliski lielāko tautību pārstāvju skaits un atsevišķu tautību īpatsvars iedzīvotāju kopskaitā
↑ Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības
↑ Citizenship in Latvia, Latvian Foreign Ministry site, retrieved December 21, 2007
↑ „Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02.
↑ „Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02.

[1] Skaitliski lielāko tautību pārstāvju skaits un atsevišķu tautību īpatsvars iedzīvotāju kopskaitā

[2] Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības

[3] Citizenship in Latvia, Latvian Foreign Ministry site, retrieved December 21, 2007

[4] „Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02.

[5] „Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:Russians in Baltic States (2011).svg|thumb|250px|Rusų procentas Baltijos šalyse 2011 m.]]
+[[Vaizdas:Russians in Baltic States (2011).svg|thumb|250px|Rusų procentas Baltijos šalyse 2011 m.]]
-'''Latvijos rusai''' – didžiausia tautinė [[mažuma]] [[Latvija|Latvijoje]], sudaranti 26,9 % šalies gyventojų (2011 m.).<ref>[http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html Skaitliski lielāko tautību pārstāvju skaits un atsevišķu tautību īpatsvars iedzīvotāju kopskaitā]</ref> Remiantis 2017 m. duomenimis iš 557 618 jų 351 900 (63,1 %) turi Latvijos pilietybė, 159 069 (28,5 %) – ne.<ref>[http://www.pmlp.gov.lv/lv/assets/documents/Iedzivotaju%20re%C4%A3istrs/07022017/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības]</ref> <!--Pēc 2010. gada Iedzīvotāju reģistra datiem 366 489 (59,4%) bija Latvijas pilsoņi, bet 221 174 (35,9%) [[nepilsoņi (Latvija)|nepilsoņi]].<ref>[http://www.pmlp.gov.lv/lv/statistika/dokuments/2010/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības]</ref>-->
+'''Latvijos rusai''' – didžiausia tautinė [[mažuma]] [[Latvija|Latvijoje]], sudaranti 26,9 % šalies gyventojų (2011 m.).<ref>[http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html Skaitliski lielāko tautību pārstāvju skaits un atsevišķu tautību īpatsvars iedzīvotāju kopskaitā]</ref> Remiantis 2017 m. duomenimis iš 557 618 jų 351 900 (63,1 %) turi Latvijos pilietybę, 159 069 (28,5 %) – ne.<ref>[http://www.pmlp.gov.lv/lv/assets/documents/Iedzivotaju%20re%C4%A3istrs/07022017/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības]</ref> <!--Pēc 2010. gada Iedzīvotāju reģistra datiem 366 489 (59,4%) bija Latvijas pilsoņi, bet 221 174 (35,9%) [[nepilsoņi (Latvija)|nepilsoņi]].<ref>[http://www.pmlp.gov.lv/lv/statistika/dokuments/2010/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības]</ref>-->
 Dauguma jų gyvena didesniuose miestuose: [[Ryga|Rygoje]] (42,3 % miesto gyventojų), [[Daugpilis|Daugpilyje]] (53,5 %).<ref>[http://www.mfa.gov.lv/lv/latvia/integracija/pilsoniba/ Citizenship in Latvia], Latvian Foreign Ministry site, retrieved December 21, 2007</ref> Taip pat Latvijos Rytuose, pasienyje su [[Rusija]].
-Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne.
+Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne.
-Po [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] iširimo pagrindinė sąlyga keliama gaunant pilietybę buvo [[latvių kalba|latvių kalbos]] mokėjimas, jos istorijos žinojimas. 2019–2022 m. Latvijos vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai pereina į dėstymą tik latvių kalba, nes [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] leidžiama dėstyti tik kitų ES šalių oficialiomis kalbomis išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, užsienio studentams.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-parlamentas-pritare-draudimui-destyti-rusu-kalba-privaciose-istaigose-57-990608|title=Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-prezidentas-patvirtino-pataisas-del-perejimo-prie-mokymo-vien-latviu-kalba-57-949876|title=Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref>
+Po [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] iširimo pagrindinė sąlyga keliama gaunant pilietybę buvo [[latvių kalba|latvių kalbos]] mokėjimas, jos istorijos žinojimas. 2019–2022 m. Latvijos vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai pereina į dėstymą tik latvių kalba, nes [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] leidžiama dėstyti tik kitų ES šalių oficialiomis kalbomis išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, užsienio studentams.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-parlamentas-pritare-draudimui-destyti-rusu-kalba-privaciose-istaigose-57-990608|title=Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-prezidentas-patvirtino-pataisas-del-perejimo-prie-mokymo-vien-latviu-kalba-57-949876|title=Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref>
 == Istorija ==
-Rusai daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Tuo metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Dalis rusų nustojus galioti Sovietų Sąjungos pilietybei, atsisakė laikyti latvių ar rusų kalbos egzaminą ir liko be šių šalių pilietybių. Taip apie 14 % gyventojų liko be pilietybės. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją.
+Rusai daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Tuo metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Dalis rusų nustojus galioti Sovietų Sąjungos pilietybei, atsisakė laikyti latvių ar rusų kalbos egzaminą ir liko be šių šalių pilietybių. Taip apie 14 % gyventojų liko be pilietybės. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją.
 == Taip pat skaitykite ==