Kazimieras Semenavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:46, 2 liepos 2018 versija

Kazimieras Semenavičius

Semenavičiai

K. Semenavičiaus herbas (vad. „Ostoja“)

Gimė	1600 m. balandžio 18 d.
Mirė	1651 m. (~51 metai)

Vikiteka	Kazimieras Semenavičius

Kazimieras Semenavičius (kartais Simonavičius; apie 1600 m. balandžio 18 d. – apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas.^{[reikalingas šaltinis]}

Biografija

Kazimieras Simonavičius gimė Raseinių krašte (baltarusių istorikai tvirtina jį gimus Vitebske). Pats apie save knygoje „Didysis artilerijos menas“ parašė, kad jis – Lietuvos bajoras. Studijavo Vilniaus universitete (baigė magistro laipsniu 1651 m. birželio 19 d.). Taip pat tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kovose su Maskva, totoriais ir kazokais.

Apie 1645 m. Vladislovas Vaza skyrė lėšų gilinti žinioms Nyderlanduose, kur K. Simonavičius dalyvavo tvirtovių kautynėse, susipažino su artilerijos bei karybos naujovėmis. 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, o 1648 m. grįžo į Abiejų Tautų Respubliką, kur buvo paskirtas vyriausiojo artilerijos vado pavaduotoju.^[1]

Paskutinės žinios apie K. Simonavičių yra iš 1651 m. Tais metais jis pasirašė dedikaciją savo veikalo prancūziškame leidime. Manoma, kad tais metais jis mirė, tačiau nežinoma kada ir kur.

Didysis artilerijos menas

1648 m. Simonavičius išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

Veikalą sudarė 5 skyriai (viso 305 puslapiai teksto ir 206 iliustracijos, brėžiniai):

1 skyrius skirtas patrankų kalibrui, jų konstrukcijai ir pritaikymui
2 skyriuje nagrinėjama parako ir kitų artilerijoje naudojamų medžiagų technologija
3 skyrius „Apie raketas“ – įdomiausias ir vertingiausias, aprašantis svarbiausius atradimus – raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją (nuosekliojo jungimo daugiapakopę raketą). Aprašoma daugiau kaip 20 paraku užtaisomų raketų pavyzdžių, jų gamyba ir savybės. Svarbu yra tai, kad K. Simonavičius aprašymuose viską grindė matematiniais skaičiavimais ir fizikos dėsniais
4 ir 5 skyriai, kuriuose apibendrinti karo ir pramogai skirtos pirotechnikos laimėjimai

Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos. Kūrinys išverstas į prancūzų (1651 m.), vokiečių (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) kalbas. 1963 m. knyga išleista lenkų kalba. 2018 m. veikalą į lietuvių kalbą išvertė Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, vertėjas Sigitas Lūžys.^[2]

Lietuvoje yra tik keli K. Simonavičiaus knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Trakų istorijos muziejuje (leista Londone J. Tonson leidykloje 1729 m. Vertimas ne iš lotyniškojo originalo, o iš prancūziško leidimo). Buvo paruošta ir antroji dalis, tačiau autoriui mirus, ji nebuvo išleista, o rankraštis neišliko. Už veikalą autorius apdovanotas įvairių šalių ordinais.

Kita

K. Simonavičius taip pat parašė veikalą apie geometriją ir kartografiją. Šio veikalo rankraštis yra saugomas Londone.

Vienas iš veikalo puslapių
Lietuvos banko išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta skirta paminėti K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ 350-sias metines
1994 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas K. Simonavičiaus sukonstruotoms raketoms

Šaltiniai

↑ BRAZDŽIŪNAS, Povilas ir kt. Fizikos istorija Lietuvoje. T. 1: 1579–1940. Vilnius: Mokslas, 1988, 7 p. ISBN 5-420-00041-5.
↑ http://kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/po_daugiau_nei_350_metu_pirma_karta_lietuviu_kalba_isleista_k._semenaviciaus_knyga_didysis_artilerijos_menas.html Po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba išleistas K. Semenavičiaus veikalas „Didysis artilerijos menas“

Nuorodos

Knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijos

[1] BRAZDŽIŪNAS, Povilas ir kt. Fizikos istorija Lietuvoje. T. 1: 1579–1940. Vilnius: Mokslas, 1988, 7 p. ISBN 5-420-00041-5.

[2] ttp://kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/po_daugiau_nei_350_metu_pirma_karta_lietuviu_kalba_isleista_k._semenaviciaus_knyga_didysis_artilerijos_menas.html Po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba išleistas K. Semenavičiaus veikalas „Didysis artilerijos menas“

[1]

[2]

@@ Eilutė 34: / Eilutė 34: @@
 * 4 ir 5 skyriai, kuriuose apibendrinti karo ir pramogai skirtos [[pirotechnika|pirotechnikos]] laimėjimai
-Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos. Kūrinys išverstas į prancūzų ([[1651]] m.), vokiečių ([[1676]] m.), anglų ir olandų ([[1729]] m.) kalbas. Vertimas lenkų kalba išleistas [[1963]] m. Lietuvių kalba veikalas nebuvo išleistas (šiuo metu knyga verčiama).
+Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, mėginta pagrįsti fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos. Kūrinys išverstas į prancūzų ([[1651]] m.), vokiečių ([[1676]] m.), anglų ir olandų ([[1729]] m.) kalbas. [[1963]] m. knyga išleista lenkų kalba. 2018 m. veikalą į    lietuvių kalbą išvertė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] lektorius, vertėjas Sigitas Lūžys.<ref>http://kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/po_daugiau_nei_350_metu_pirma_karta_lietuviu_kalba_isleista_k._semenaviciaus_knyga_didysis_artilerijos_menas.html Po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba išleistas K. Semenavičiaus veikalas „Didysis artilerijos menas“</ref>
 Lietuvoje yra tik keli K. Simonavičiaus knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas [[Trakų istorijos muziejus|Trakų istorijos muziejuje]] (leista [[Londonas|Londone]] J. Tonson leidykloje [[1729]] m. Vertimas ne iš lotyniškojo originalo, o iš prancūziško leidimo). Buvo paruošta ir antroji dalis, tačiau autoriui mirus, ji nebuvo išleista, o rankraštis neišliko. Už veikalą autorius apdovanotas įvairių šalių [[Ordinas|ordinais]].