Septyni laisvieji menai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
55 200 keitimai
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Septem-artes-liberales Herrad-von-Landsberg Hortus-deliciarum 1180.jpg|thumb|250px|Septem-artes-liberales. [[Heradas von Landsbergis]], [[Hortus deliciarum]] (XII a.)]]
[[Vaizdas:Septem-artes-liberales Herrad-von-Landsberg Hortus-deliciarum 1180.jpg|thumb|250px|Septem-artes-liberales. [[Heradas von Landsbergis]], [[Hortus deliciarum]] (XII a.)]]
'''Septyni laisvieji menai''' ({{lot|Septem artes liberales}}) – [[Antika|Antikoje]] ir [[Viduramžiai]]s dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų [[universitetas|universitete]]. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas [[JAV]] universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo [[asmenybė]]s lavinimas.
'''Septyni laisvieji menai''' ({{lot|Septem artes liberales}}) – [[Antika|Antikoje]] ir [[viduramžiai]]s dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų [[universitetas|universitete]]. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas [[JAV]] universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo [[asmenybė]]s lavinimas.

Viduramžiais išpopuliarėjusi septynių laisvųjų menų samprata susiformavo veikiant helėniškajam [[neoplatonizmas|neoplatonizmui]] (ypač [[Profyrijus|Profyrijui]]), nors jos skirtingų atmainų užuomazgos slypi viduriniame platonizme.<ref>Hadot I., ''Arts liberaux et philosophie dans pensée antique'', Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.</ref>


== Mokslai ==
== Mokslai ==
'''Laisvieji menai''' (''artes liberales'') skirtingai nei praktiškieji menai ([[Artes mechanicae]]) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXIX (1900): Сахар — Семь мудрецов, с. 184 [[:s:ЭСБЕ/Свободные искусства]]</ref>
'''Laisvieji menai''' (''artes liberales'') skirtingai nei praktiškieji menai ([[Artes mechanicae]]) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXIX (1900): Сахар – Семь мудрецов, с. 184 [[:s:ЭСБЕ/Свободные искусства]]</ref>
# [[Gramatika]];
# [[Gramatika]];
# [[Retorika]];
# [[Retorika]];
Eilutė 12: Eilutė 14:
# [[Astronomija]].
# [[Astronomija]].


Pirmieji trys buvo grupuojami į [[triviumas|triviumą]] ({{lot|Trivium}}), paskutiniai keturi – [[kvadriviumas|kvadriviumą]] ({{lot|Quadrivium}}).<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства"/> Triviumas buvo dėstomas pradžios mokyklose, kvadriviumas – universitetuose, menų arba filosofijos fakultetuose.<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства"/>
Pirmieji trys buvo grupuojami į [[triviumas|triviumą]] ({{lot|Trivium}}), paskutiniai keturi – [[kvadriviumas|kvadriviumą]] ({{lot|Quadrivium}}).<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства"/> Triviumas buvo dėstomas pradžios mokyklose, kvadriviumas – universitetuose, menų arba filosofijos fakultetuose.<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства"/>


== Simbolika ==
== Simbolika ==
[[Martianus Capella]] personifikavo juos [[alegorija|alegorijos]] forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:
[[V a.]] Kartaginos neoplatonikas [[Marcijanas Kapela]] įvaizdino juos [[alegorija|alegorijos]] forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:
* Gramatika – [[rykštė]],
* Gramatika – [[rykštė]],
* Retorika – [[lenta]] ir [[grifelis]] (rašymo priemonė),
* Retorika – [[lenta]] ir [[grifelis]] (rašymo priemonė),
* Dialektika – [[Gyvatės|gyvatė]] arba [[šuo|šuns]] galva,
* Dialektika – [[Gyvatės|gyvatė]] arba [[šuo|šuns]] galva,
* Aritmetika – [[skaičiavimo lenta]] arba [[skaičiavimo virvė]] ,
* Aritmetika – [[skaičiavimo lenta]] arba [[skaičiavimo virvė]] ,
* Geometrija – [[skriestuvas]] (arba braižymo lenta),
* Geometrija – [[skriestuvas]] (arba braižymo lenta),
* Muzika – [[muzikos instrumentas]],
* Muzika – [[muzikos instrumentas]],
* Astronomija – [[astroliabija]].
* Astronomija – [[astroliabija]].

Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]] yra [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] žodis (''sermo''), o tikrasis jo vardas – [[Totas]] (''Thouth''). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (''nous''), kurį reprezentuoja [[Minerva]] arba [[Atėnė]], skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš [[Hermis Trismegistas|Merkurijui Trismegistui]] tapataus [[nusas|Intelekto]], todėl noetiniai jų provaizdžiai nepriklauso nuo žmogaus būties realijų, kurias tvarko [[mantika]] ir [[teurgija]].<ref>[[Algis Uždavinys]]. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: ''Kultūrologija. Rytai-Vakarai'', 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006</ref>


== Sentencijos ==
== Sentencijos ==
Eilutė 29: Eilutė 33:
: ''Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra''
: ''Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra''


(Liet: „[[Gramatika]] kalba, dialektika – aiškina žodžius, [[retorika]] – moko kalbos (žodžio meno)/ [[Muzika]] dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria [[žvaigždė|žvaigždes]]“).
(Liet: „[[Gramatika]] kalba, dialektika – aiškina žodžius, [[retorika]] – moko kalbos (žodžio meno)/ [[Muzika]] dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria [[žvaigždė|žvaigždes]]“).


== Išnašos ==
== Išnašos ==
Eilutė 39: Eilutė 43:
* Isidor von Sevilla, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost07/Isidorus/isi_et01.html Etymologiae]
* Isidor von Sevilla, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost07/Isidorus/isi_et01.html Etymologiae]
* Hugo von St. Viktor, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost12/Hugo/hug_did0.html Didascalicon]
* Hugo von St. Viktor, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost12/Hugo/hug_did0.html Didascalicon]
* Francesco Maurolico (1494-1575), [http://www.dm.unipi.it/pages/maurolic/edizioni/cosmogra/dslu/dslu-1.htm De sphaera, Įvadinis skyrius 'De scientiarum divisione', skirtas mokslų klasifikacijai],
* Francesco Maurolico (1494–1575), [http://www.dm.unipi.it/pages/maurolic/edizioni/cosmogra/dslu/dslu-1.htm De sphaera, Įvadinis skyrius 'De scientiarum divisione', skirtas mokslų klasifikacijai],
* Tetsuro Shimizu, [http://www.sal.tohoku.ac.jp/phil/DIDASCALIA/2SHIMIZU.pdf Alcuin's Theory of Signification and System of Philosophy], iš [http://www.sal.tohoku.ac.jp/phil/DIDASCALIA/ DIDASCALIA] 1 (1995), p.15-56,
* Tetsuro Shimizu, [http://www.sal.tohoku.ac.jp/phil/DIDASCALIA/2SHIMIZU.pdf Alcuin’s Theory of Signification and System of Philosophy], iš [http://www.sal.tohoku.ac.jp/phil/DIDASCALIA/ DIDASCALIA] 1 (1995), p.15-56,
* Martianus Capella, De nuptiis Philologiae et Mercurii, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost05/Martianus/mar_intr.html lib. IX: De armonia] {{de-icon}}
* Martianus Capella, De nuptiis Philologiae et Mercurii, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost05/Martianus/mar_intr.html lib. IX: De armonia] {{de-icon}}
* Muzikos reikšmė (Quadrivium), [http://juju.on-the-net.de/2005/12/musik/musik-und-die-artes-liberales-des-mittelalters/ Muzika ir Artes liberales Viduramžiais] {{de-icon}}
* Muzikos reikšmė (Quadrivium), [http://juju.on-the-net.de/2005/12/musik/musik-und-die-artes-liberales-des-mittelalters/ Muzika ir Artes liberales Viduramžiais] {{de-icon}}

16:31, 2 liepos 2018 versija

Septem-artes-liberales. Heradas von Landsbergis, Hortus deliciarum (XII a.)

Septyni laisvieji menai (lot. Septem artes liberales) – Antikoje ir viduramžiais dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų universitete. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas JAV universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.

Viduramžiais išpopuliarėjusi septynių laisvųjų menų samprata susiformavo veikiant helėniškajam neoplatonizmui (ypač Profyrijui), nors jos skirtingų atmainų užuomazgos slypi viduriniame platonizme.[1]

Mokslai

Laisvieji menai (artes liberales) skirtingai nei praktiškieji menai (Artes mechanicae) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:[2]

  1. Gramatika;
  2. Retorika;
  3. Dialektika;
  4. Aritmetika;
  5. Geometrija;
  6. Muzika;
  7. Astronomija.

Pirmieji trys buvo grupuojami į triviumą (lot. Trivium), paskutiniai keturi – kvadriviumą (lot. Quadrivium).[2] Triviumas buvo dėstomas pradžios mokyklose, kvadriviumas – universitetuose, menų arba filosofijos fakultetuose.[2]

Simbolika

V a. Kartaginos neoplatonikas Marcijanas Kapela įvaizdino juos alegorijos forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:

Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), Merkurijus yra Jupiterio žodis (sermo), o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (nous), kurį reprezentuoja Minerva arba Atėnė, skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapataus Intelekto, todėl noetiniai jų provaizdžiai nepriklauso nuo žmogaus būties realijų, kurias tvarko mantika ir teurgija.[3]

Sentencijos

Artes liberales apibūdinti skirta lotyniškoji epigrama skamba taip:[2]

Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra

(Liet: „Gramatika kalba, dialektika – aiškina žodžius, retorika – moko kalbos (žodžio meno)/ Muzika dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria žvaigždes“).

Išnašos

  1. ↑ Hadot I., Arts liberaux et philosophie dans pensée antique, Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXIX (1900): Сахар – Семь мудрецов, с. 184 s:ЭСБЕ/Свободные искусства
  3. ↑ Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006

Išorinės nuorodos

Vikiteka: Septyni laisvieji menai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Septyni_laisvieji_menai&oldid=5406593"