Pašilės šv. Barboros bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
+ foto, papild. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaitkuškio dvaras|Vaitkuškio dvaro]] savininkas [[Mykolas Korvin-Kosakovskis|Mykolas Kosakovskis]] 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, [[1789]] m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji [[1791]] m. pašventinta. |
[[Vaitkuškio dvaras|Vaitkuškio dvaro]] savininkas [[Mykolas Korvin-Kosakovskis|Mykolas Kosakovskis]] 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, [[1789]] m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji [[1791]] m. pašventinta. Šia proga statytojo giminaičio, [[Vilnius|Vilniaus]] pavyskupio [[Jonas Nepomukas Kosakovskis|Jono Nepomuko Kosakovskio]] pasakytas pamokslas [[1791]] m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], vėliau – [[Pabaiskas|Pabaisko]] parapijos [[filija]]. Ilgainiui bažnyčia ir gyvenvietė imtos vadinti [[Pašilė (Ukmergė)|Pašile]]. Jos kunigas buvo Kosakovskių dvaro [[kapelionas]] ir gyveno dvare. |
||
[[1857]] m. minima apleista, kiauru stogu bažnyčia. [[1926]] m. įkurta parapija. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] bažnyčia uždaryta, nacionalizuota, joje įrengta šokių salė. [[1964]] m. ten įsikūrė [[kino teatras]] „Raketa“. [[1966]] m. Pašilė prijungta prie [[Ukmergė]]s miesto. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Iki [[1994]] m. ji buvo rekonstruota, pritaikant vykdyti bažnytinę veiklą. [[2012]] m. bažnyčia atnaujinta.<ref>[http://www.ukzinios.lt/archyvas/13919-baznycios-remontui-aukojo-ir-imones-ir-parapijieciai Bažnyčios remontui aukojo ir įmonės, ir parapijiečiai]</ref> |
[[1857]] m. minima apleista, kiauru stogu bažnyčia. [[1926]] m. įkurta parapija. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] bažnyčia uždaryta, nacionalizuota, joje įrengta šokių salė. [[1964]] m. ten įsikūrė [[kino teatras]] „Raketa“. [[1966]] m. Pašilė prijungta prie [[Ukmergė]]s miesto. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Iki [[1994]] m. ji buvo rekonstruota, pritaikant vykdyti bažnytinę veiklą. [[2012]] m. bažnyčia atnaujinta.<ref>[http://www.ukzinios.lt/archyvas/13919-baznycios-remontui-aukojo-ir-imones-ir-parapijieciai Bažnyčios remontui aukojo ir įmonės, ir parapijiečiai]</ref> |
15:14, 2 liepos 2018 versija
- Kitos reikšmės – Šv. Barboros bažnyčia.
55°12′51″š. pl. 24°47′18″r. ilg. / 55.214074°š. pl. 24.788393°r. ilg.
Pašilės šv. Barboros bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Ukmergės |
Savivaldybė | Ukmergės rajonas |
Gyvenvietė | Ukmergė |
Adresas | Pašilės g. 16 |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1789 m. |
Stilius | klasicizmas |
Pašilės Šv. Barboros bažnyčia stovi Ukmergėje, į pietus nutolusiame Pašilės mikrorajone, prie senojo Vilniaus–Ukmergės kelio 231 Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė . Bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūros ir dailės paminklas, 1992 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 2935).[1]
Pašilės parapijos teritorijoje, Antakalnio I kaime, yra Poklevskių-Kozelų koplyčia.
Istorija
Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kosakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Šia proga statytojo giminaičio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kosakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia ir gyvenvietė imtos vadinti Pašile. Jos kunigas buvo Kosakovskių dvaro kapelionas ir gyveno dvare.
1857 m. minima apleista, kiauru stogu bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, nacionalizuota, joje įrengta šokių salė. 1964 m. ten įsikūrė kino teatras „Raketa“. 1966 m. Pašilė prijungta prie Ukmergės miesto. 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Iki 1994 m. ji buvo rekonstruota, pritaikant vykdyti bažnytinę veiklą. 2012 m. bažnyčia atnaujinta.[2]
Radinys Pašilės kapinėse
2015 m. spalio mėn. Pašilės kapinėse (Šilo/Pašilės g. kampe) vykdant archeologinius kasinėjimus grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) kapavietėje, aptiktas netikėtas radinys: po kapaviete atsivėrė 20 kvadratinių metrų ploto iš plytų sumūrytas rūsys su jame sukrautais beveik 12 karstų. Net neabejojama, kad dalis karstų su palaikais čia buvo perkelti 1962 arba 1964 m. iš Pašilės Šv. Barboros bažnyčios, kai joje buvo įrengtas sovietmečio kino teatras. Karstų su palaikais atgal į bažnyčią neketinama sugrąžinti, juos planuojama identifkuoti, tinkamai palaidoti bei pažymėti laidojimo vietą – prie grafo S. K. Kosakovskio kapavietės turėtų atsirasti akmeninė plokštė su visų ten palaidotų žmonių pavardėmis.[3]
Architektūra
Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė (prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo su bokšteliu). Statinys trišlaičiu stogu, priekiniu fasadu orientuotas į pietvakarius. Bažnyčia trijų navų su priebažnyčiu. Pastatą perimetru juosia antablementas, kurio frizas puoštas triglifais. Pastato kampuose pakartoti dorėniniai piliastrai, tolygiai skaidantys fasadus. Priekinio fasado frontoną puošia profiliuotas karnizas. Fasado frize buvęs įrašas „DIEVO APVEIZDOS“ dėl blogos būklės užtinkuotas, tematomi raidžių kontūrai. Didysis altorius su serlianos motyvo kompozicija, papuoštas Stanislovo Felikso Kosakovskio tapytu paveikslu „Nukryžiavimas“. Bažnyčios rūsiuose išlikęs autentiškos sienos fragmentas.
Šventorius aptvertas metaline tvora su masyviais tinkuoto mūro stulpais.
Galerija
-
2013 m.
-
Priekinis fasadas
-
Interjeras
-
Vargonų choras
Šaltiniai
- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-10-01.
- ↑ Bažnyčios remontui aukojo ir įmonės, ir parapijiečiai
- ↑ Ukmergėje atrastą rūsį su 12 karstų lenkai vadina sensacija