Latvijos rusai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne. |
Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne. |
||
Iki [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] iširimo pagrindinė sąlyga keliama gaunant pilietybę buvo [[latvių kalba|latvių kalbos]] mokėjimas. 2019–2022 m. Latvijos valstybinės vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai šiuo metu pereina į dėstymą tik latvių kalba.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-parlamentas-pritare-draudimui-destyti-rusu-kalba-privaciose-istaigose-57-990608|title=Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://alkas.lt/2018/04/02/latvijos-vidurinese-mokyklose-bus-pereita-prie-mokymo-tik-valstybine-kalba-video/|title=Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba|website=[[alkas.lt]]|access-date=2018-07-02}}</ref> |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
09:51, 2 liepos 2018 versija
Latvijos rusai – antra pagal gausumą tautinė mažuma Latvijoje, sudaranti 26,9 % šalies gyventojų (2011 m.).[1] Remiantis 2017 m. duomenimis iš 557 618 jų 351 900 (63,1 %) turi Latvijos pilietybė, 159 069 (28,5 %) – ne.[2] Dauguma jų gyvena didesniuose miestuose: Rygoje (42,3 % miesto gyventojų), Daugpilyje (53,5 %).[3] Taip pat Latvijos Rytuose, pasienyje su Rusija.
Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne.
Iki Sovietų Sąjungos iširimo pagrindinė sąlyga keliama gaunant pilietybę buvo latvių kalbos mokėjimas. 2019–2022 m. Latvijos valstybinės vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai šiuo metu pereina į dėstymą tik latvių kalba.[4][5]
Istorija
Rusai daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Tuo metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Dalis rusų nustojus galioti Sovietų Sąjungos pilietybei, atsisakė laikyti latvių ar rusų kalbos egzaminą ir liko be šių šalių pilietybių. Taip apie 14 % gyventojų liko be pilietybės. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ Skaitliski lielāko tautību pārstāvju skaits un atsevišķu tautību īpatsvars iedzīvotāju kopskaitā
- ↑ Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības
- ↑ Citizenship in Latvia, Latvian Foreign Ministry site, retrieved December 21, 2007
- ↑ „Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02.
- ↑ „Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba“. alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2018-07-02.