Karčiupis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
}} |
}} |
||
'''Karčiupis''' – kaimas [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajone]], už kelių kilometrų į rytus nuo [[Neveronys|Neveronių]], prie [[geležinkelis Kaunas–Vilnius|geležinkelio Kaunas–Vilnius]] |
'''Karčiupis''' – kaimas [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajone]], už kelių kilometrų į rytus nuo [[Neveronys|Neveronių]], prie [[geležinkelis Kaunas–Vilnius|geležinkelio Kaunas–Vilnius]]. |
||
[[Vaizdas:Karčiupis. Koplyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Koplyčia]] |
[[Vaizdas:Karčiupis. Koplyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Koplyčia]] |
||
Eilutė 27: | Eilutė 28: | ||
==Gyventojai== |
==Gyventojai== |
||
⚫ | |||
|1923|19 |
|||
⚫ | |||
|1947|156 |
|1947|156 |
||
|1977|219 |
|1977|219 |
||
|2000|174 |
|2000|174 |
||
| |
|2011|261 |
||
|2011|179 |
|2011|179 |
||
}} |
}} |
||
==Istorija== |
|||
1889 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše minimas Karčiupio gyventojas P. Mackevičius, valdęs 11 dešimtinių žemės. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje minimas Karčupio (Terpsalio, Jodluvkos, Marijanavos) kaimas, kuriame buvo 18 sodybų, 19 gyventojų. Skliaustuose buvo įrašyti su Karčiupiu susiliejusių Terpsalio ir Jodluvkos gyvenviečių pavadinimai (šiame darbe jos aprašytos atskirai). |
|||
1930-1940 m. Karčiupio gyventojų Marijos ir Grigorijaus Lisauskų sodyboje veikė pogrindinė spaustuvė, kurioje buvo spausdinama nelegali komunistinė spauda, čia vykdavo pogrindinių komunistinės ir komjaunimo organizacijų narių susitikimai. Čia lankėsi Lietuvos Komunistų partijos centro komiteto sekretorius I. Meskupas (slapyvardis Adomas), pogrindinio laikraščio „Tiesa“ redaktorius A. Petrauskas ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metu čia prieglobstį rasdavo vokiečių persekiojami žmonės; M. ir G. Lisauskų duktė V. Lisauskaitė-Stočkienė karo metu buvo sovietinių partizanų ryšininkė. 1944 m. vasario 21 d. geležinkelio Vilnius-Kaunas ruože prie Karčiupio stotelės buvo susprogdintas karinis vokiečių ešelonas su kareiviais. 1944 m. vasario 27 d. toje pat vietoje buvo susprogdintas dar vienas ešelonas. 1972 m. Karčiupyje buvo atkastas 50 žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu sovietinių karių kapas. Palaikai perlaidoti Kaišiadorių sovietinių karių kapuose. 1945 m. žuvo iš Karčiupio kilęs partizanas J. Krasauskas (slapyvardis Žalgiris), 1948 m. - partizanas Mykolas Cvilikas (slapyvardis Genys). 1945-1947 m. įkalinti 4 gyventojai, |
|||
1948 m. ištremtas 1 gyventojas (S. Zienius), 1949 m. ištremti 4 gyventojai. Pokario metais partizanai nušovė Karčiupio apylinkės tarybos pirmininką Špirkauską. |
|||
Kaime buvo pradinė mokykla. 1938 m. sausio 1 d. joje mokėsi 37 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 40 mokinių. Pokario metais partizanavo šios mokyklos mokytojas Pranas Stankutis (slapyvardis Kirmėlė). |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
21:14, 21 birželio 2018 versija
- Kitos reikšmės – Karčiupis (reikšmės).
Karčiupis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°54′50″š. pl. 24°07′01″r. ilg. / 54.914°š. pl. 24.117°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kaišiadorių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Rumšiškių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 179 | |||||||||||||||
Vikiteka | Karčiupis | |||||||||||||||
|
Karčiupis – kaimas Kaišiadorių rajone, už kelių kilometrų į rytus nuo Neveronių, prie geležinkelio Kaunas–Vilnius.
Yra Karčiupio geležinkelio stotelė. Prie magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , ties tiltu per Kruną, iki 2012 m. gaisro [1] veikė populiari tarp keliautojų „Bernelių užeiga“.
Gamtos paminklas Karčiupio miško ąžuolas (6,1 m apimties ir 27 m aukščio, apie 250 metų amžiaus, išsiskiria labai tiesiu kamienu), įsteigtas Karčiupio hidrografinis draustinis. Veikia Karčiupio koplyčia.
|
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m. | |||||
1923 m.sur. | 1947 m. | 1977 m. | 2000 m. | 2011 m.sur. | 2011 m.sur. |
---|---|---|---|---|---|
19 | 156 | 219 | 174 | 261 | 179 |
Šaltiniai