Marcel Proust: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
pridėtas šaltinis |
||
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
|vikiteka= Category:Marcel Proust |
|vikiteka= Category:Marcel Proust |
||
}} |
}} |
||
'''Marselis Prustas''' ({{fr|Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust}}, [[1871]] m. [[liepos 10]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] – [[1922]] [[lapkričio 18]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]]) – prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas. |
'''Marselis Prustas''' ({{fr|Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust}}, [[1871]] m. [[liepos 10]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] – [[1922]] [[lapkričio 18]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]]) – prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas.{{šaltinis|{{VLE|XIX|182||Galina Čepinskienė. Proust Marcel (Marselis Prustas)}}}} Žymiausias kūrinys – septynių dalių epopėja „[[Prarasto laiko beieškant]]“ ({{fr|À la recherche du temps perdu}}). |
||
Žymiausias kūrinys – septynių dalių epopėja „[[Prarasto laiko beieškant]]“ ({{fr|À la recherche du temps perdu}}). |
|||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
=== Ankstyvasis gyvenimas === |
=== Ankstyvasis gyvenimas === |
||
Daugelį savo gyvenimo metų Marselis Prustas praleido [[Paryžius|Paryžiuje]]. Vaikystėje atostogų metu dažnai važiuodavo pas gimines į Iljerą netoli Šatro. Šiandien šios vietovės pavadinime atsirado antras žodis – ''Kombrė'', t. y. papildytas pavadinimu, kurį Marselis Prustas paminėjo viename savo veikalų. Marselis Prustas niekada nepasižymėjo stipria sveikata, nuo dešimties metų sirgo astma ir mokyklą lankė nereguliariai. Po mokyklos ir vienerių metų karinės tarnybos [[Sorbona|Sorbonoje]] pradėjo studijuoti teisę ir kartu klausėsi filosofo [[Henri Bergson|Anri Bergsono]] paskaitų. Būdamas dvidešimties, žurnaluose „[[Le Banquet]]“ ir „[[Revue Blanche]]“ išspausdino nemažai prozos kūrinių. Dar būdamas jaunas, Marselis Prustas bendravo su aristokratija ir stambiąja [[buržuazija]], o audringą visuomeninį gyvenimą Paryžiuje dažnai keisdavo poilsis [[Normandija|Normandijos]] pakrantėje. Prustas buvo homoseksualas. |
Daugelį savo gyvenimo metų Marselis Prustas praleido [[Paryžius|Paryžiuje]]. Vaikystėje atostogų metu dažnai važiuodavo pas gimines į Iljerą netoli Šatro. Šiandien šios vietovės pavadinime atsirado antras žodis – ''Kombrė'', t. y. papildytas pavadinimu, kurį Marselis Prustas paminėjo viename savo veikalų. Marselis Prustas niekada nepasižymėjo stipria sveikata, nuo dešimties metų sirgo astma ir mokyklą lankė nereguliariai. Po mokyklos ir vienerių metų karinės tarnybos [[Sorbona|Sorbonoje]] pradėjo studijuoti teisę ir kartu klausėsi filosofo [[Henri Bergson|Anri Bergsono]] paskaitų. Būdamas dvidešimties, žurnaluose „[[Le Banquet]]“ ir „[[Revue Blanche]]“ išspausdino nemažai prozos kūrinių. Dar būdamas jaunas, Marselis Prustas bendravo su aristokratija ir stambiąja [[buržuazija]], o audringą visuomeninį gyvenimą Paryžiuje dažnai keisdavo poilsis [[Normandija|Normandijos]] pakrantėje. Prustas buvo homoseksualas. |
||
=== Kūryba === |
=== Kūryba === |
||
[[1896]] m. pasirodė jo pirmoji knyga „Malonumai ir dienos“. Knygoje greta pasakojimų, [[eilėraštis|eilėraščių]] ir prozos kūrinių buvo keturi muzikiniai kūriniai [[fortepijonas|fortepijonui]], kuriuos parašė jo draugas kompozitorius Reinaldas Hanas, bei daugybė akvarelininkės tapytų Madlenos Lemer iliustracijų. Marselis Prustas dažnai lankydavosi pastarosios salone, kur susipažino su daugeliu menininkų. Vėliau Prustas pradėjo aštuonerius metus trukusį darbą – rašė 1000 puslapių romaną, kuris tuo metu liko nežinomas. Knyga pasirodė tik praėjus 30 metų po autoriaus mirties („[[Žanas Santėjus]]“). [[1905]] m. mirė Prusto motina. Po metų jis persikėlė į mirusio dėdės butą Hausmano bulvare ir visiškai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Savo darbo kambarį nuo išorinio triukšmo izoliavo kamštinėmis plokštėmis ir pasinėrė į 7 romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ rašymą, tapusį vieninteliu jo gyvenimo tikslu. |
[[1896]] m. pasirodė jo pirmoji knyga „Malonumai ir dienos“. Knygoje greta pasakojimų, [[eilėraštis|eilėraščių]] ir prozos kūrinių buvo keturi muzikiniai kūriniai [[fortepijonas|fortepijonui]], kuriuos parašė jo draugas kompozitorius Reinaldas Hanas, bei daugybė akvarelininkės tapytų Madlenos Lemer iliustracijų. Marselis Prustas dažnai lankydavosi pastarosios salone, kur susipažino su daugeliu menininkų. Vėliau Prustas pradėjo aštuonerius metus trukusį darbą – rašė 1000 puslapių romaną, kuris tuo metu liko nežinomas. Knyga pasirodė tik praėjus 30 metų po autoriaus mirties („[[Žanas Santėjus]]“). [[1905]] m. mirė Prusto motina. Po metų jis persikėlė į mirusio dėdės butą Hausmano bulvare ir visiškai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Savo darbo kambarį nuo išorinio triukšmo izoliavo kamštinėmis plokštėmis ir pasinėrė į 7 romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ rašymą, tapusį vieninteliu jo gyvenimo tikslu. |
||
Eilutė 46: | Eilutė 43: | ||
M. Prustas mirė [[Paryžius|Paryžiuje]], [[1922]] m. [[lapkričio 18]] d., susirgęs bronchitu. |
M. Prustas mirė [[Paryžius|Paryžiuje]], [[1922]] m. [[lapkričio 18]] d., susirgęs bronchitu. |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išnašos}} |
|||
{{Šalis-Biograf-stub|FRA}} |
{{Šalis-Biograf-stub|FRA}} |
12:27, 19 birželio 2018 versija
Marselis Prustas pranc. Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust | |
---|---|
Gimė | 1871 m. liepos 10 d. Paryžiuje |
Mirė | 1922 m. lapkričio 18 d. (51 metai) Paryžiuje |
Veikla | prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas |
Vikiteka | Marcel Proust |
Marselis Prustas (pranc. Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust, 1871 m. liepos 10 d. Paryžiuje – 1922 lapkričio 18 d. Paryžiuje) – prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas.[reikalingas šaltinis] Žymiausias kūrinys – septynių dalių epopėja „Prarasto laiko beieškant“ (pranc. À la recherche du temps perdu).
Biografija
Ankstyvasis gyvenimas
Daugelį savo gyvenimo metų Marselis Prustas praleido Paryžiuje. Vaikystėje atostogų metu dažnai važiuodavo pas gimines į Iljerą netoli Šatro. Šiandien šios vietovės pavadinime atsirado antras žodis – Kombrė, t. y. papildytas pavadinimu, kurį Marselis Prustas paminėjo viename savo veikalų. Marselis Prustas niekada nepasižymėjo stipria sveikata, nuo dešimties metų sirgo astma ir mokyklą lankė nereguliariai. Po mokyklos ir vienerių metų karinės tarnybos Sorbonoje pradėjo studijuoti teisę ir kartu klausėsi filosofo Anri Bergsono paskaitų. Būdamas dvidešimties, žurnaluose „Le Banquet“ ir „Revue Blanche“ išspausdino nemažai prozos kūrinių. Dar būdamas jaunas, Marselis Prustas bendravo su aristokratija ir stambiąja buržuazija, o audringą visuomeninį gyvenimą Paryžiuje dažnai keisdavo poilsis Normandijos pakrantėje. Prustas buvo homoseksualas.
Kūryba
1896 m. pasirodė jo pirmoji knyga „Malonumai ir dienos“. Knygoje greta pasakojimų, eilėraščių ir prozos kūrinių buvo keturi muzikiniai kūriniai fortepijonui, kuriuos parašė jo draugas kompozitorius Reinaldas Hanas, bei daugybė akvarelininkės tapytų Madlenos Lemer iliustracijų. Marselis Prustas dažnai lankydavosi pastarosios salone, kur susipažino su daugeliu menininkų. Vėliau Prustas pradėjo aštuonerius metus trukusį darbą – rašė 1000 puslapių romaną, kuris tuo metu liko nežinomas. Knyga pasirodė tik praėjus 30 metų po autoriaus mirties („Žanas Santėjus“). 1905 m. mirė Prusto motina. Po metų jis persikėlė į mirusio dėdės butą Hausmano bulvare ir visiškai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Savo darbo kambarį nuo išorinio triukšmo izoliavo kamštinėmis plokštėmis ir pasinėrė į 7 romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ rašymą, tapusį vieninteliu jo gyvenimo tikslu.
Ciklą sudarė: „Svano pusėje“ (1913 m.), „Žydinčių merginų šešėlyje“ (1918 m.), „Germantų pusė“ (1920–1921 m.), „Sodoma ir Gomora“ (1921–1923 m.), „Kalinė“ (1923 m.), „Dingusi Albertina“ (1925 m.) ir „Atrastas laikas“ (1927 m.).
M. Prustas mirė Paryžiuje, 1922 m. lapkričio 18 d., susirgęs bronchitu.