Vėjo malūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
Vėjo malūnai pradėjo prarasti |
Vėjo malūnai pradėjo prarasti svarbą, kai buvo išrasta [[garo mašina]] bei [[vidaus degimo variklis]]. Šis procesas Lietuvoje prasidėjo [[XIX a.]] pabaigoje. [[1914]]–[[1921]] m. Lietuvoje buvo apie 1000 vėjo malūnų.<ref>http://www.malunai.lt/apie_malunus.php</ref> Šiuo metu apie 80 malūnų įrašyti į Kultūros paveldo registrą, kai kurie iš jų pritaikyti visuomenės poreikiams ([[Kleboniškių vėjo malūnas|Kleboniškių]], [[Paežerių vėjo malūnas|Paežerių malūnai]]). |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
18:55, 18 birželio 2018 versija
Vėjo malūnas – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, vėjo energiją verčiantis mechanine − sukimo momentu. Sudaro statinys, ant kurio įrengtas ratas su sparnais bei perdavimo mechanizmas, pavara.
Vėjo malūnai sukurti VII a. Persijoje. Lietuvoje daugiausia naudoti grūdams malti, kitur naudoti ir vandens pumpavimui (tokie malūnai populiarūs Nyderlanduose). Dabartinis vėjo malūno variantas yra vėjo jėgainė, vėjo energiją verčianti elektros energija.
Lietuvoje
Vėjo malūnai pradėjo prarasti svarbą, kai buvo išrasta garo mašina bei vidaus degimo variklis. Šis procesas Lietuvoje prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1914–1921 m. Lietuvoje buvo apie 1000 vėjo malūnų.[1] Šiuo metu apie 80 malūnų įrašyti į Kultūros paveldo registrą, kai kurie iš jų pritaikyti visuomenės poreikiams (Kleboniškių, Paežerių malūnai).
Šaltiniai
|
Šis straipsnis apie technologijas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |