Lietuvos herbas

Šis skurius yra tuščias, būkite pirmas jį išplėtęs!

Aprašymas

Herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant sidabrinio žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su auksiniu dvigubu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balnakilpė ir pentinas, makščių bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos – auksiniai.

Istorija

Raitelis dar iki atsirandant herbui simbolizavo Lietuvos didįjį kunigaikštį ir jo giminę. Pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas 1366 m. Manoma, kad baltas raitelis su kalaviju ant balto žirgo simbolizuoja protėvių karžygio vėlę. Nuo XV a. iki XIX a. vartotas pavadinimas „Pagaunė“ (lenk. Pogoń) arba „Waykimas“). Kaip valstybės simbolis „Pagaunė“ buvo naudojamas jau Didžiojo kunigaikščio Narimanto, tai ir mini Lietuvos ir Žemaičių kronika, rasta XVII a. Tobolsko archyvuose: „…tas Narimantas savo antspaude turėjo herbą, kažkokį raitelį, kurį padarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklu. Tame herbe buvo pavaizduotas narsus vyras ant balto žirgo raudoname dugne, apnuogintu kardu, lyg kažką vytųsi. Sulaukęs senatvės Narimantas mirė ir buvo palaidotas pagoniškai. Valstybės sostą perėmė jo brolis Algirdas.“{41:t.32,32}.

XVII a. karalius Žygimantas Augustas siūlė herbui du žemaitiškos kilmės pavadinimus: „waykitoias“ (vaikytojas) ir „waykimas“ (vaikymas). XVIII–XIX amžių sankirtoje herbą vadino „Vaikymas“. XIX a. viduryje S. Daukantas pasiūlė naujadarą – „vytis“ (mažąja raide, kirčiuojant pirmą skiemenį) pavadinti herbe pavaizduotą karžygį (tik karžygį). „Vytį“ didžiąja raide jau kaip herbo pavadinimą, vietoj „Pagaunės“, pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis 1884 m. Iki XIX a. pabaigos „Vytis“ tapo visuotiniu herbo pavadinimu, tačiau kilo nesutarimų dėl žodžio kirčiavimo (pirmą ar antrą skiemenį kirčiuoti), ir tik 1930-aisiais metais buvo sutarta kirčiuoti pirmą skiemenį.

1991 m. rugsėjo 4 d. buvo patvirtintas dabartinis Vyčio variantas, sukurtas Arvydo Každailio.

• 
  Vienas seniausių Lietuvos herbo atvaizdų (XIV a.)
• 
  Didysis Lietuvos herbas (nėra patvirtintas)
• 
  Vytis kaip naudotas 1918–1940 m.
• 
  Abiejų Tautų Respublikos herbas
• 
  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas, XVI a.
• 
  Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbas, XV a. pirmoji pusė. (Codex Bergshammar, Valstybės archyvas, Stokholmas.)
• 
  Anksčiausias Vyčio atvaizdas Bavarijos valstybinėje bibliotekoje
• 
  Iliustracija 1588 m. Lietuvos Statute
• 
  Vytis Sapiegų giminės herbe
• 
  Vytis Palenkės vaivadijos herbe
• 
  Vytis Lenkijos Semiatičės apskrities herbe
• 
  Vytis Balstogės herbe
• 
  Vytis Bransko herbe
• 
  Vytis Drohičino herbe
• 
  Vyčio motyvas Losicės apskrities herbe
• 
  Vytis Liublino gubernijos herbe 1845-1866 m.
• 
  Vytis Palenkės Bialos vaivadijos herbe
• 
  Vytis Palenkės Bialos apskrities herbe
• 
  Vytis Pulavų apskrities herbe
• 
  Vytis Pulavų miesto herbe
• 
  Vytis Liubartuvo miesto herbe
• 
  Vytis Sedlcų miesto herbe

Literatūra

• Vytis simbolikos požiūriu: baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname lauke (sud. Dainius Razauskas). – Vilnius: Aidai, 2008. – 82 p. – ISBN 978-9955-656-60-9
• Lietuvos Vytis : albumas (sud. Juozas Galkus). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. – 424 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-44-9

Nuorodos

• Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas
• Senuosius Lietuvos herbus saugoja Bavarijos valstybinė biblioteka, 2009-07-06
• Lietuvos valdovų herbai – Bavarijos bibliotekos herbynuose, 2007-07-26

Europos valstybių herbai