Simonas Daukantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
== Kūrybinis palikimas == |
== Kūrybinis palikimas == |
||
S. Daukantas pirmasis parašė [[Lietuvos istorija|Lietuvos |
S. Daukantas pirmasis parašė [[Lietuvos istorija|Lietuvos |
||
* Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių ([[1822]] m.); |
|||
* Istorija žemaitiška ([[1838]] m.); |
|||
* Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių ([[1845]] m.); |
|||
* Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje ([[1850]] m.). |
|||
Visi minėti kūriniai yra stambios apimties tekstai, bet visus, išskyrus „Būdą“, dar galima vadinti ir skirtingomis tos pačios Lietuvos istorijos redakcijomis, nes juose tiek naudota šaltinių bazė, tiek aprašomi siužetai yra didžiąja dalimi identiški. „Būdas“ daugiau priskirtinas [[kultūra|kultūros]] istorijos žanrui. |
|||
Gyvam esant buvo išleistas tik jo „Būdas“, pasirašytas ''Jokūbo Laukio'' [[slapyvardis|slapyvardžiu]] ir spausdintas Sankt Peterburge, kiti veikalai leisti S. Daukanto sekėjų, idėjų ir darbų tęsėjų [[Aušra (laikraštis)|aušrininkų]] XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. [[Lenkų kalba]] ištraukos iš „Būdo“, išverstos R. Podbereskio, 1850 m. buvo paskelbtos Vilniuje leidžiamame „Rocznik Literacki“. |
|||
Pirmasis S. Daukanto istorijos veikalas „Darbai senųjų lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, kurio rankraštis [[1919]] m. atrastas [[Vepriai|Veprių]] dvaro bibliotekoje, buvo išleistas tik [[1929]] m. [[Kaunas|Kaune]], t. y., praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo jo parašymo. S. Daukanto parūpinta medžiaga daug naudojosi kitas žymus Lietuvos istorikas [[Teodoras Narbutas]], rašęs Lietuvos istoriją lenkų kalba. |
|||
Kaip kultūros istorikas S. Daukantas pranoko Lietuvos istoriją XIX a. gvildenusius autorius. Pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais išleido ir eilę populiarių knygelių: „Parodymas, kaip [[apynys|apynius]] auginti“ ([[1847]] m.), „Pamokinimas apie auginimą [[tabakas|tabokos]]“ (1847 m.), „Pamokslas apie sodnus“ ([[1849]] m.) ir kt., kuriose naudoja švietėjišką – auklėjamąjį stilių. |
|||
=== Lietuviški naujadarai === |
|||
S. Daukantas sukūrė nemažai [[naujadaras|naujadarų]], kurie prigijo lietuvių kalbos vartosenoje: ''[[laikrodis]], vietovė, [[prekyba]], vaistininkas, [[būdvardis]], dantiniai, lūpiniai, nosiniai'' ([[priebalsis|priebalsiai]]). Bet kai kurie naujadarai taip ir nepaplito: ''karmūša'' (kautynės), ''aušrėnai'' ([[baltai]]), ''rūbdarbis'' (siuvėjas), ''vypsonė'' (spektaklis). |
|||
== Atminimas == |
== Atminimas == |
09:02, 5 birželio 2018 versija
{ tautinio atgimimo ideologų.
Biografija
Gimė eigulio šeimoje. Motina palaidota Lenkimų bažnyčios šventoriuje.
Mokėsi Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokyklose, Vilniaus gimnazijoje, 1822 m. baigė Vilniaus .
Visuomeninės-politinės pažiūros
S.
Kūrybinis palikimas
S. Daukantas pirmasis parašė [[Lietuvos istorija|Lietuvos
Atminimas
- S. Daukanto vardu Lietuvoje yra pavadintos įvairios pagrindinės bei vidurinės mokyklos, gimnazijos (žr. Simono Daukanto gimnazijos, S. Daukanto vidurinės mokyklos, S. Daukanto pagrindinės mokyklos)
- Buvo pavaizduotas ant 100 litų banknoto
- Paminklas aikštėje Papilėje (1930 m., aut. V. Grybas)
- Memorialinis namas–muziejus Papilėje (atidarytas 1986 m. spalio 27 d.)[1]
- Paminklas Kaune, K. Donelaičio g. 64 (1924 m., aut. J. Zikaras, atstatytas 1990 m.)
Galerija
-
S. Daukanto kapas Papilėje
-
Antkapinė plokštė
-
Skulptūra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje
-
Skulptūra VU kiemelyje (autorius R. Kazlauskas)
-
Paminklas Papilėje
Literatūra
- S. Žukas. Simonas Daukantas. – Kaunas: Šviesa, 1988. – 182 p.
- V. Merkys. Simonas Daukantas. – Vilnius: Vyturys, 1991. – 212 p.
- Lietuvių kalbos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
Šaltiniai
- ↑ „Ventos regioninis parkas - Istorinės datos“. ventosparkas.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.