Dijarbakyras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 37°59′0″ š. pl. 40°12′0″ r. ilg. / 37.98333°š. pl. 40.20000°r. ilg. / 37.98333; 40.20000 (Dijarbakyras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
|įkurtas =
|įkurtas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai = 2010 |gyventoju = 599999
|gyventojumetai = 2013 |gyventoju = 930266
|plotas =399
|plotas =399
|altitudė = 675
|altitudė = 675
Eilutė 26: Eilutė 26:
== Istorija ==
== Istorija ==


[[Asirai|Asirų]] raštuose Dijarbakyras minimas XIII a. pr. m. e. kaip [[aramėjai|aramėjų]] karalystės Bit-Zamanio sostinė. IX a. pr. m. e. miestas prisidėjo prie sukilimo prieš asirų karalių Šalmaneserą III. Vėliau jis tapo [[Asirijos imperija|Asirijos imperijos]] dalimi.
Miestas įkurtas III a. pr. m. e. ir vadintas '''''Amida''''' ({{el|Ἄμιδα}}). I tūkstantmečio pradžioje priklausė romėnams. [[349]] m. apjuostas gynybine siena. 359 m. atiteko [[Persija]]i, 639 m. – arabams. 1516–1918 m. priklausė [[Osmanų imperija]]i, buvo svarbus pasienio karinis punktas. Nuo 1918 m. Dijarbakyras – Turkijos miestas.

189 m. pr. m. e.-384 m. teritorija į rytus ir pietus priklausė helenistinei [[Korduena|Korduenos]] karalystei.

III a. pr. m. e. romėnai kolonizavo miestą ir vadino '''''Amida''''' ({{el|Ἄμιδα}}). [[297]] m. romėnai apjuoė miestą gynybine siena. Vėliau [[Konstancijus II]] liepė pastatyti didesnes sienas. [[359]] m. persų šachas [[Šapuras II]] užėmė miestą, [[639]] m. – arabai. [[1516]]–1918 m. priklausė [[Osmanų imperija]]i, buvo svarbus pasienio karinis punktas. Nuo [[1918]] m. Dijarbakyras – Turkijos miestas.


== Sportas ==
== Sportas ==

18:30, 31 gegužės 2018 versija

Dijarbakyras
turk. Diyarbakır
Dijarbakyras. Gynybinė siena
Dijarbakyras
Dijarbakyras
37°59′0″ š. pl. 40°12′0″ r. ilg. / 37.98333°š. pl. 40.20000°r. ilg. / 37.98333; 40.20000 (Dijarbakyras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Turkijos vėliava Turkija
Provincija Dijarbakyro provincija
Gyventojų (2013) 930 266
Plotas 399 km²
Tankumas (2013) 2 331 žm./km²
Altitudė 675 m
Vikiteka Dijarbakyras
Kirčiavimas Dijarbakỹras
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1488

Dijarbakyras – miestas Turkijos pietryčiuose, prie Tigro upės; provincijos centras. 855,4 tūkst. gyventojų (2007 m., didelė dalis kurdai). Yra oro uostas. Naftos perdirbimas, metalurgija, tekstilės, odos, maisto (mėsos) pramonė. Kilimų audimo, odos, vario, aukso dirbinių gamybos amatai. Kviečių, vilnamedžių, vynmedžių, citrusinių augalų auginimo, avių veisimo regiono prekybos centras. Dijarbakyro aplinkėse kasamos vario, chromo, geležies rūdos. Yra du universitetai (įkurti 1966 ir 1973 m.). Archeologijos muziejus. Išliko gynybinė siena (ilgis 5,5 km) su vartais ir bokštais, Ulu Cami mečetė (pastatyta VII a., perstatyta XII a.), XII a. medresės, rūmų liekanos (XIII a.), karavanų punktai ir mečetės (XVI a.).

Istorija

Asirų raštuose Dijarbakyras minimas XIII a. pr. m. e. kaip aramėjų karalystės Bit-Zamanio sostinė. IX a. pr. m. e. miestas prisidėjo prie sukilimo prieš asirų karalių Šalmaneserą III. Vėliau jis tapo Asirijos imperijos dalimi.

189 m. pr. m. e.-384 m. teritorija į rytus ir pietus priklausė helenistinei Korduenos karalystei.

III a. pr. m. e. romėnai kolonizavo miestą ir vadino Amida (gr. Ἄμιδα). 297 m. romėnai apjuoė miestą gynybine siena. Vėliau Konstancijus II liepė pastatyti didesnes sienas. 359 m. persų šachas Šapuras II užėmė miestą, 639 m. – arabai. 1516–1918 m. priklausė Osmanų imperijai, buvo svarbus pasienio karinis punktas. Nuo 1918 m. Dijarbakyras – Turkijos miestas.

Sportas