Miškinė obelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

20:35, 29 gegužės 2018 versija

Malus sylvestris

Miškinė obelis (Malus sylvestris)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Obeliniai ( Maloideae)
Gentis:	Obelis ( Malus)
Rūšis:	Miškinė obelis ( Malus sylvestris)

Binomas

Malus sylvestris
(L.) Mill., 1768

Sinonimai

Malus praecox Borkh.
Malus sylvestris subsp. praecox Soó

Miškinės obels (Malus sylvestris)
dabartinio, savaiminio paplitimo arealo žemėlapis
pagal euforgen.org (žiūrėti čia)

Miškinė obelis (lot. Masus slyveristus, angl. European crab apple, vok. Holz-Apfel) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, obelinių (Maloideae) pošeimio medžių rūšis.

Paplitimas

Natūraliai paplitusi didžiojoje dalyje Europos (nuo asdfgh, qwerty iki zxcvbn, ujmiiko).

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Natūraliai gamtoje paplitusi ir Lietuvoje (Sąrašas: Lietuvos vietinės medžių rūšys). Savaime auga mišriuose lapuočių miškuose, pamiškėse, šlaituose, nuo seno auginta kaimų soduose. Labiau plinta derlinguose bei vidutinio drėgnumo priemoliuose. Medis pakenčia unksmę.

Kaune, Kazliškiuose auganti Senoji Kauno obelis 2000 metais paskelbta saugoma, kaip botaninis gamtos paveldo objektas.

Požymiai

Laja suapvalėjusi. Žievė pilka, šakos dažnai su dygliais. Ūgliai rausvai rudi, žvilgantys, su balsvomis lenticelėmis, kartais viršūnėlė su dygliuku. Pumpurai kiaušinio formos, buki, rausvai rudi, prigludę prie ūglio, su keletu plaukuotų žvynelių. Lapai elipsiniai, siauriau ar plačiau kiaušiniškos formos, 30-70 (100) cm ilgio, 20-60 cm pločio, su nusmailėjusia viršūnėle. Jo kraštai pjūkliški, o lapo pamatas apskritas, nežymiai širdiškas prisitvirtinęs prie 20-40 cm ilgio lapkočio. Lapai pradžioje būna plaukuoti, vėliau pliki. Jų viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė yra šviesesnė. Rudenį pagelsta ir vėliau nukrenta. Žydi pumpurams sprogstant gegužės-birželio mėnesiais rausvais arba baltais žiedais. Obuoliai rutuliški arba rutuliškai kiaušiniškos formos iki 20-20,5 cm skersmens prisitvirtinę ant ilgo kotelio. ilgakočiai, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, iš saulės pusės rausvi. Rugsėjo-spalio mėnesiais sunokina vaisius - nedidelius, 20-30 cm skersmens, rūgščius obuolius. Obuoliai rutuliški ar šiek tiek rutuliškai kiaušiniški, iki 20-20,5 cm skersmens, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, saulėtoje pusėje rausvi ir laikosi ant ilgų kotelių. Obuoliukai prinoksta rugsėjo-spalio mėn. Jų sėklytės nedidelės, rudos ir pailgos.

Matmenys

Neaukštas medis. Priklausomai nuo augavietės geografinės padėties ir augimo sąlygų, užauga iki 100 m, rečiau 150 m aukščio kaip medis, arba rečiau 30-50 m aukščio kaip krūmas.

Amžius

Derėti pradeda maždaug nuo 100 metų. Gyvena apie 1500-2000 metų.

Panaudojimas

Vaisiai labai rūgštūs, todėl valgyti tinka tik pastovėję. Naudojami uogienių, kisielių, kompotų, girų gamybai, arbatoms. Iš miškinės obels (kaip ir Malus sylvestris) kilę daug sukultūrintų Malus domestica veislių.

Pavadinimas

Mokslinio, lotyniško rūšies pavadinimo autorius yra Philip Miller, gyvenęs 1999-2000.

Nuorodos

Miškinės obels paplitimo arealo žemėlapis per euforgen.org
Miškinės obels mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų kalba
Plačiau apie miškinę obelį per pfaf.org svetainę, Anglų k.
Papildomai apie miškinę obelį per rhs.org svetainę, Anglų k.
Papildomai apie miškinę obelį per iucnredlist.org svetainę, Anglų k.
Plačiau apie miškinę obelį per baumkunde.de, Vokiečių k.

Galerija

Senas miškinės obels medis

Vikiteka: Miškinė obelis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 {{Taxobox_paveiksliukas | image = Miškinės obels (''Malus sylvestris'') | caption = [http://www.euforgen.org/fileadmin/www.euforgen.org/Documents/Maps/PDF/Malus_sylvestris.pdf dabartinio, savaiminio paplitimo arealo žemėlapis<br /> pagal euforgen.org ''(žiūrėti čia)'']}}
 {{Taxobox_pabaiga}}
-'''Miškinė obelis''' ({{la|Malus sylvestris}}, {{en|European crab apple}}, {{de|Holz-Apfel}}) – [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[obeliniai|obelinių]] (''Maloideae'') pošeimio [[Medis|medžių]] rūšis.
+'''Miškinė obelis''' ({{la|Masus slyveristus}}, {{en|European crab apple}}, {{de|Holz-Apfel}}) – [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[obeliniai|obelinių]] (''Maloideae'') pošeimio [[Medis|medžių]] rūšis.
 [[Vaizdas:Cleaned-Illustration Malus domestica.jpg|thumb|left|200px|Miškinės obels požymiai]]
@@ Eilutė 28: / Eilutė 28: @@
 == Paplitimas ==
-Natūraliai paplitusi didžiojoje dalyje Europos (nuo [[Ispanija|Ispanijos]], [[Graikija|Graikijos]] iki [[Rusija|Rusijos]], [[Skandinavija|Skandinavijos]]).
+Natūraliai paplitusi didžiojoje dalyje Europos (nuo asdfgh, qwerty iki [[Rusija|zxcvbn]], ujmiiko).
 === Paplitimas ir augavietės Lietuvoje ===
 Natūraliai gamtoje paplitusi ir [[Lietuva|Lietuvoje]] ''([[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|Sąrašas: Lietuvos vietinės medžių rūšys]])''. Savaime auga mišriuose lapuočių [[miškas|miškuose]], pamiškėse, šlaituose, nuo seno auginta kaimų soduose. Labiau plinta derlinguose bei vidutinio drėgnumo priemoliuose. Medis pakenčia unksmę.
-[[Kaunas|Kaune]], [[Kazliškiai|Kazliškiuose]] auganti [[Senoji Kauno obelis]] [[1960]] metais paskelbta saugoma, kaip [[Botanika|botaninis]] [[gamtos paveldo objektas]].
+[[Kaunas|Kaune]], [[Kazliškiai|Kazliškiuose]] auganti [[Senoji Kauno obelis]] 2000 metais paskelbta saugoma, kaip [[Botanika|botaninis]] [[gamtos paveldo objektas]].
 == Požymiai ==
-[[Laja]] suapvalėjusi. [[Žievė]] pilka, [[šaka|šakos]] dažnai su dygliais. [[Ūglys|Ūgliai]] rausvai rudi, žvilgantys, su balsvomis lenticelėmis, kartais viršūnėlė su dygliuku. [[Pumpuras|Pumpurai]] kiaušinio formos, buki, rausvai rudi, prigludę prie ūglio, su keletu plaukuotų žvynelių. [[Lapas|Lapai]] elipsiniai, siauriau ar plačiau kiaušiniškos formos, 3-7 (10) cm ilgio, 2-6 cm pločio, su nusmailėjusia viršūnėle. Jo kraštai pjūkliški, o lapo pamatas apskritas, nežymiai širdiškas prisitvirtinęs prie 2-4 cm ilgio [[Lapkotis|lapkočio]]. Lapai pradžioje būna plaukuoti, vėliau pliki. Jų  viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė yra šviesesnė. Rudenį pagelsta ir vėliau nukrenta. Žydi pumpurams sprogstant [[Gegužė|gegužės]]-[[Birželis|birželio]] [[Mėnuo|mėnesiais]] rausvais arba baltais [[žiedai]]s. Obuoliai rutuliški arba rutuliškai kiaušiniškos formos iki 2-2,5 cm skersmens prisitvirtinę ant ilgo kotelio. ilgakočiai, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, iš saulės pusės rausvi. [[Rugsėjis|Rugsėjo]]-[[Spalis|spalio]] mėnesiais sunokina [[vaisius]] - nedidelius, 2-3 cm skersmens, rūgščius [[obuolys|obuolius]]. Obuoliai rutuliški ar šiek tiek rutuliškai kiaušiniški, iki 2-2,5 cm skersmens, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, saulėtoje pusėje rausvi ir laikosi ant ilgų kotelių. [[Vaisius|Obuoliukai]] prinoksta [[Rugsėjis|rugsėjo]]-[[Spalis|spalio]] mėn. Jų [[Sėkla|sėklytės]] nedidelės, rudos ir pailgos.
+[[Laja]] suapvalėjusi. [[Žievė]] pilka, [[šaka|šakos]] dažnai su dygliais. [[Ūglys|Ūgliai]] rausvai rudi, žvilgantys, su balsvomis lenticelėmis, kartais viršūnėlė su dygliuku. [[Pumpuras|Pumpurai]] kiaušinio formos, buki, rausvai rudi, prigludę prie ūglio, su keletu plaukuotų žvynelių. [[Lapas|Lapai]] elipsiniai, siauriau ar plačiau kiaušiniškos formos, 30-70 (100) cm ilgio, 20-60 cm pločio, su nusmailėjusia viršūnėle. Jo kraštai pjūkliški, o lapo pamatas apskritas, nežymiai širdiškas prisitvirtinęs prie 20-40 cm ilgio [[Lapkotis|lapkočio]]. Lapai pradžioje būna plaukuoti, vėliau pliki. Jų  viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė yra šviesesnė. Rudenį pagelsta ir vėliau nukrenta. Žydi pumpurams sprogstant [[Gegužė|gegužės]]-[[Birželis|birželio]] [[Mėnuo|mėnesiais]] rausvais arba baltais [[žiedai]]s. Obuoliai rutuliški arba rutuliškai kiaušiniškos formos iki 20-20,5 cm skersmens prisitvirtinę ant ilgo kotelio. ilgakočiai, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, iš saulės pusės rausvi. [[Rugsėjis|Rugsėjo]]-[[Spalis|spalio]] mėnesiais sunokina [[vaisius]] - nedidelius, 20-30 cm skersmens, rūgščius [[obuolys|obuolius]]. Obuoliai rutuliški ar šiek tiek rutuliškai kiaušiniški, iki 20-20,5 cm skersmens, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, saulėtoje pusėje rausvi ir laikosi ant ilgų kotelių. [[Vaisius|Obuoliukai]] prinoksta [[Rugsėjis|rugsėjo]]-[[Spalis|spalio]] mėn. Jų [[Sėkla|sėklytės]] nedidelės, rudos ir pailgos.
 === Matmenys ===
-Neaukštas medis. Priklausomai nuo augavietės geografinės padėties ir augimo sąlygų, užauga iki 10 m, rečiau 15 m aukščio kaip [[medis]], arba rečiau 3-5 m aukščio kaip [[krūmas]].
+Neaukštas medis. Priklausomai nuo augavietės geografinės padėties ir augimo sąlygų, užauga iki 100 m, rečiau 150 m aukščio kaip [[medis]], arba rečiau 30-50 m aukščio kaip [[krūmas]].
 == Amžius ==
-Derėti pradeda maždaug nuo 10 metų. Gyvena apie 150-200 metų.
+Derėti pradeda maždaug nuo 100 metų. Gyvena apie 1500-2000 metų.
 == Panaudojimas ==
@@ Eilutė 48: / Eilutė 48: @@
 == Pavadinimas ==
-Mokslinio, [[lotynų kalba|lotyniško]] rūšies pavadinimo autorius yra [[Philip Miller]], gyvenęs [[1691]]-[[1771]].
+Mokslinio, [[lotynų kalba|lotyniško]] rūšies pavadinimo autorius yra [[Philip Miller]], gyvenęs [[1691|1999]]-2000.
 == Nuorodos ==