Kontrreformacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.61.93.187 (Aptarimas) darytas keitimas 4992773
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Kontrreformacija''', arba '''katalikiškoji reformacija''', buvo judėjimas [[Katalikybė|Katalikų bažnyčios]] viduje, siekęs sustabdyti [[Protestantizmas|protestantizmo]] plitimą reformuojant Katalikų bažnyčią bei persekiojant [[Erezija|eretikus]]. Nors reformų pastangos buvo tiek prieš [[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] gyvenimo laikotarpį, tiek jo metu, būtent Martyno Liuterio [[95 tezės]], paskelbtos [[1517]] m., paskatino rimtesnes reformas ir aktyvesnį Katalikų bažnyčios kritikų persekiojimą.
'''Kontrreformacija''', arba '''katalikiškoji reformacija''', buvo judėjimas [[Katalikybė|Katalikų bažnyčios]] viduje, siekęs sustabdyti [[Protestantizmas|protestantizmo]] plitimą reformuojant Katalikų bažnyčią bei persekiojant [[Erezija|eretikus]]. Nors reformų pastangos buvo tiek prieš [[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] gyvenimo laikotarpį, tiek jo metu, būtent Martyno Liuterio [[95 tezės]], paskelbtos [[1517]] m., paskatino rimtesnes reformas ir aktyvesnį Katalikų bažnyčios kritikų persekiojimą.


== Tridento ==
== Tridento bažnytinis susirinkimas ==
{{Plačiau|Tridento susirinkimas}}
{{Plačiau|Tridento susirinkimas}}



11:17, 25 gegužės 2018 versija

Kontrreformacija, arba katalikiškoji reformacija, buvo judėjimas Katalikų bažnyčios viduje, siekęs sustabdyti protestantizmo plitimą reformuojant Katalikų bažnyčią bei persekiojant eretikus. Nors reformų pastangos buvo tiek prieš Martyno Liuterio gyvenimo laikotarpį, tiek jo metu, būtent Martyno Liuterio 95 tezės, paskelbtos 1517 m., paskatino rimtesnes reformas ir aktyvesnį Katalikų bažnyčios kritikų persekiojimą.

Tridento bažnytinis susirinkimas

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Tridento susirinkimas.

Siekdamas priimti kardinalius sprendimus dėl reformų Katalikų bažnyčioje popiežius Paulius III-asis (1534-1549) iniciavo Tridento bažnytinį susirinkimą, trukusį nuo 1545 iki 1563 m. Jo metu kardinolų komisijai buvo pavesta reformuoti Bažnyčią, siekiant apsivalyti nuo korumpuotų vyskupų ir kunigų, indulgencijų praktikos ir kitų negerovių. Tridento susirinkimas atsisakė atsižvelgti į protestantų kritiką fundamentaliais klausimais – sakramentų sistemos, vienuolijų ir daugelio doktrinos aspektų.