Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:34, 22 gegužės 2018 versija

Antanas Kriščiukaitis

Gimė	1864 m. liepos 24 d. Paežeriai, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1933 m. spalio 30 d. (69 metai) Kaunas

Veikla	Lietuvos rašytojas, politinis bei visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas

Alma mater	Maskvos universitetas

Žymūs apdovanojimai
Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas

Vikiteka	Antanas Kriščiukaitis

Antanas Kriščiukaitis (Aišbė, 1864 m. liepos 24 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1933 m. spalio 30 d. Kaune) – rašytojas, teisėtyrininkas, profesorius, pirmasis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas.

Biografija

Jam sulaukus 13 metų tėvas, pardavęs sodybą Paežeriuose, nusipirko geresnę Būgnuose, iš kur ir kilo pseudonimas Aišbė (Antanas iš Būgnų). Lankė Paežerių kaimo pradžios mokyklą. 1876 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurią baigęs 1884 m. įstojo į Petrapilio universiteto matematikos skyrių, bet, netrukus studijas metęs, grįžo į tėviškę ir kitais metais perėjo į Maskvos universitetą, kur 1890 m. baigė teisių mokslus.

Atitarnavęs aštuonis mėnesius Rusijos imperijos kariuomenėje, 1891 m. balandžio 9 d. pradėjo eiti valdžios tarnybą teismo kandidatu, pusę metų dirbo Maskvoje, po to penkerius metus Mintaujoje. 1896 m. paskirtas į Tichviną, Naugardo gubernija, kur aštuonerius metus dirbo teismo tardytoju ir tiek pat – apskrities teismo nariu. 1912 m. perkeltas į Naugardą apskrities teismo nariu. Apie 10 metų buvo apskrities, vėliau gubernijos žemės tvarkomųjų komisijų narys.

1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą, tų pačių metų gruodžio 10 d. paskirtas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininku^[1] ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. 1920 m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.

Nuo 1923 m. Lietuvos universiteto Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo 1930 m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas 1918–1928 m.“. Iki 1933 m. VDU Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių – latvių – estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune 1931 m. gegužės 21 – 23 d.

Buvo palaidotas Kauno senosiose kapinėse, vėliau perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.^[2] Gimtuosiuose Paežeriuose jam pastatytas stogastulpis (tautodailininkas Leonas Juozonis).^[3]

Kūryba

Aišbės slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Garsas“, „Varpas“, „Nemuno sargas“ ir kt. Parašė satyros vaizdelių ir feljetonų, išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.

Bibliografija

Naujas elementorius, 1890 m.
Kas teisybė, tai ne melas: apsakymų rinkinys, 1892 m.
Pajudinkime, vyrai, žemę: satyra.
Satyros trupiniai, 1928 m.
Karoliai ir žmonės (vertimas)

Apdovanojimai

1931 m. Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas

Šaltiniai

↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.
↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KRI%D0%C8IUKAITIS-AI%D0B%CB%20ANTANAS Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Kriščiukaitis-Aišbė Antanas
↑ rasyk.lt: Antanas Kriščiukaitis-Aišbė

[1] Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.

[2] ttp://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KRI%D0%C8IUKAITIS-AI%D0B%CB%20ANTANAS Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Kriščiukaitis-Aišbė Antanas

[3] rasyk.lt: Antanas Kriščiukaitis-Aišbė

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 == Biografija ==
-Jam sulaukus 13 metų tėvas, pardavęs sodybą Paežeriuose, nusipirko geresnę [[Būgnai|Būgnuose]], iš kur ir kilo pseudonimas Aišbė ('''A'''ntanas '''iš''' '''B'''ūgnų). Lankė [[Paežerių pagrindinė mokykla|Paežerių kaimo pradžios mokyklą]]. [[1876]] m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]], kurią baigęs [[1884]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Petrapilio universiteto]] matematikos skyrių, bet, netrukus metęs, grįžo į tėviškę ir kitais metais perėjo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kur [[1890 m.]] baigė teisių mokslus.
+Jam sulaukus 13 metų tėvas, pardavęs sodybą Paežeriuose, nusipirko geresnę Būgnuose, iš kur ir kilo pseudonimas Aišbė ('''A'''ntanas '''iš''' '''B'''ūgnų). Lankė [[Paežerių pagrindinė mokykla|Paežerių kaimo pradžios mokyklą]]. [[1876]] m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]], kurią baigęs [[1884]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Petrapilio universiteto]] matematikos skyrių, bet, netrukus studijas metęs, grįžo į tėviškę ir kitais metais perėjo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kur [[1890 m.]] baigė teisių mokslus.
 [[Vaizdas:Akmuo Antano Kriščiukaičio Aišbės gimtinėje.JPG|miniatiūra|180px|left|Atminimo akmuo gimtinėje]]
-Atitarnavęs [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je aštuonis mėnesius, [[1891]] m. [[balandžio 9]] d. pradėjo eiti valdžios tarnybą teismo kandidatu, pusę metų dirbo [[Maskva|Maskvoje]], po to penkerius metus [[Jelgava|Mintaujoje]]. 1896 m. paskirtas į [[Tichvinas|Tichviną]], [[Naugardo gubernija]], kur aštuonerius metus dirbo teismo tardytoju ir tiek pat – apskrities teismo nariu. [[1912]] m. perkeltas į [[Naugardas|Naugardą]] apskrities teismo nariu. Apie 10 metų buvo apskrities, vėliau gubernijos žemės tvarkomųjų komisijų narys.
+Atitarnavęs aštuonis mėnesius [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, [[1891]] m. [[balandžio 9]] d. pradėjo eiti valdžios tarnybą teismo kandidatu, pusę metų dirbo [[Maskva|Maskvoje]], po to penkerius metus [[Jelgava|Mintaujoje]]. 1896 m. paskirtas į [[Tichvinas|Tichviną]], [[Naugardo gubernija]], kur aštuonerius metus dirbo teismo tardytoju ir tiek pat – apskrities teismo nariu. [[1912]] m. perkeltas į [[Naugardas|Naugardą]] apskrities teismo nariu. Apie 10 metų buvo apskrities, vėliau gubernijos žemės tvarkomųjų komisijų narys.
-[[1918]] m. rudenį grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], tų pačių metų [[gruodžio 10]] d. paskirtas Lietuvos [[Vyriausiasis Tribunolas|Vyriausiojo Tribunolo]] pirmininku <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.</ref> ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą [[Teisė (žurnalas)|„Teisė“]], kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
+[[1918]] m. rudenį grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], tų pačių metų [[gruodžio 10]] d. paskirtas Lietuvos [[Vyriausiasis Tribunolas|Vyriausiojo Tribunolo]] pirmininku<ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.</ref> ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą [[Teisė (žurnalas)|„Teisė“]], kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
 Nuo [[1923]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas [[1918]]–[[1928]] m.“. Iki 1933 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, [[Baudžiamoji teisė|Baudžiamosios teisės]] ir [[baudžiamasis procesas|baudžiamojo proceso]] katedros vedėjas. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių – latvių – estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] m. [[gegužės 21]] – 23 d.
-Palaidotas Kauno [[Petrašiūnų kapinės]]e. Gimtuosiuose [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]] jam pastatytas stogastulpis (tautodailininkas [[Leonas Juozonis]]). <ref>[http://www.rasyk.lt/rasytojai/antanas-krisciukaitis-aisbe.html rasyk.lt: ''Antanas Kriščiukaitis-Aišbė'']</ref>
+Buvo palaidotas [[Ramybės parkas|Kauno senosiose kapinėse]], vėliau perlaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e.<ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KRI%D0%C8IUKAITIS-AI%D0B%CB%20ANTANAS Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Kriščiukaitis-Aišbė Antanas</ref> Gimtuosiuose [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]] jam pastatytas stogastulpis (tautodailininkas [[Leonas Juozonis]]).<ref>[http://www.rasyk.lt/rasytojai/antanas-krisciukaitis-aisbe.html rasyk.lt: ''Antanas Kriščiukaitis-Aišbė'']</ref>
 == Kūryba ==
 ''Aišbės'' slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „[[Lietuviškasis balsas]]“, „[[Vienybė Lietuvninkų]]“, [[Garsas (Tilžė)|„Garsas“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „[[Nemuno sargas]]“ ir kt. Parašė [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų, išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.