Plūdvoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Anaiptol (aptarimas | indėlis)
S gramatika
Eilutė 12: Eilutė 12:
'''Plūdvoriai''' ({{la|Dolomedes}}) – [[guolininkai|guolininkų]] (''Pisauridae'') šeimos [[vorai|vorų]] [[gentis]].
'''Plūdvoriai''' ({{la|Dolomedes}}) – [[guolininkai|guolininkų]] (''Pisauridae'') šeimos [[vorai|vorų]] [[gentis]].


Vorai 1,1–2 cm dydžio. Viršutinė kūno pusė vienspalvė, sodriai raudonai ruda, su gražiu šilkiniu blizgesiu ir su keletą mažų baltų taškelių. [[Galvakrūtinė]] ir pilvelis plačiu baltu iki gelsvumo krašteliu. Kojos ilgos, su tankiais plaukeliais.
Vorai 1,1–2 cm dydžio. Viršutinė kūno pusė vienspalvė, sodriai raudonai ruda, su gražiu šilkiniu blizgesiu ir su keletu mažų baltų taškelių. [[Galvakrūtinė]] ir pilvelis su plačiu baltu iki gelsvumo krašteliu. Kojos ilgos, su tankiais plaukeliais.


Vikriai bėgioja vandens paviršiumi. Esant pavojui paneria. Gaudo į vandenį įkritusius nariuotakojus, vandeninius vabzdžius. Iščiulpia ant kranto. Suaugę abiejų lyčių atstovai pasirodo gegužės pabaigoje. Kartais patelės užpuola ir suėda patinėlius.
Vikriai bėgioja vandens paviršiumi. Esant pavojui paneria. Gaudo į vandenį įkritusius nariuotakojus, vandeninius vabzdžius. Iščiulpia ant kranto. Suaugę abiejų lyčių atstovai pasirodo gegužės pabaigoje. Kartais patelės užpuola ir suėda patinėlius.

21:35, 15 gegužės 2018 versija

Dolomedes
Plūdvoris (Dolomedes) su jaunikliais
Plūdvoris (Dolomedes) su jaunikliais
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
( Arachnida)
Būrys: Vorai
( Araneae)
Šeima: Guolininkai
( Pisauridae)
Gentis: Plūdvoriai
( Dolomedes)

Plūdvoriai (lot. Dolomedes) – guolininkų (Pisauridae) šeimos vorų gentis.

Vorai 1,1–2 cm dydžio. Viršutinė kūno pusė vienspalvė, sodriai raudonai ruda, su gražiu šilkiniu blizgesiu ir su keletu mažų baltų taškelių. Galvakrūtinė ir pilvelis su plačiu baltu iki gelsvumo krašteliu. Kojos ilgos, su tankiais plaukeliais.

Vikriai bėgioja vandens paviršiumi. Esant pavojui paneria. Gaudo į vandenį įkritusius nariuotakojus, vandeninius vabzdžius. Iščiulpia ant kranto. Suaugę abiejų lyčių atstovai pasirodo gegužės pabaigoje. Kartais patelės užpuola ir suėda patinėlius.

Kiaušinėlius deda du kartus. Kiaušinėlių kokonas yra rudos spalvos, patelė jį nešiojasi cheliceromis iki jauniklių išsiritimo. Kiaušinėlių skaičius kokone labai didelis – apie 350; vystosi apie mėnesį. Prieš išsiritant jaunikliams, patelė pakabina stipriai padidėjusį kokoną prie augalų ir aprezga jį retu kupolo pavidalo voratinkliu. Išsiritę jaunikliai pirmąją savaitę laikosi kartu, sudarydami purų kamuolį. Paaugę voriukai išplinta voratinkliais, kurie sujungti su kokono apvalkalu. Išgąsdinti jaunikliai vėl susirenka į kamuolėlį; patelė laikosi šalia. Tuščiame kokone neretai apsigyvena kitas voras – Sitticus floricola, o Clubiona phragmitis minta jaunikliais.

Lytiškai subręsta antraisiais metais. Pavasarį dar galima aptikti dvi amžiaus grupes: lytiškai subrendusius vorus ir praeitą vasarą ar rudenį išsiritusius jauniklius. Dalis jauniklių rudenį išplinta voratinkliais, patenka ant augalų, įvairių medžių ir krūmų ir ten praleidžia pirmuosius savo gyvenimo metus.

Gyvena prie nendrėmis apaugusių vandens telkinių, taip pat pelkėtose pievose ir miškuose, kur auga ratainytės, švendrai, viksvos ir vikšriai. Mėgsta šviesesnes ir išretėjusias vietas, kur daug beržynų ir alksnynų, griovių ir balų, ilgai stovintis vanduo.

Lietuvoje žinomos dvi šios genties rūšys: