Samojedai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

17:38, 15 gegužės 2018 versija

Šis straipsnis apie tautų grupę. Apie šunų veislę skaitykite straipsnyje Samojedų šuo.

Samojedai, arba samodai (rus. самоеды, cамодийцы) – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame Sibire bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje. Jai priskiriami nencų, encų, selkupų, nganasanų ir kitų tautų (jau išnykusių), kalbančių samodų kalbomis, atstovai. Samodai sudaro vieną iš dviejų Uralo tautų atšakų (kita yra finougrai).

Etimologija

Manoma, kad etnonimas atsirado rusams iškraipius nencų savivardį saamod ar saamid. Panašiai save vadina dar keletas šiaurinių Uralo tautų. Iki XIX a. rusų etnografinėje literatūroje nencus vadino Samojad (Самоядь). Rusų kalboje ši sąvoka ^[1] ^[2] tautai vadinti samojedai (rus. самоед – saviėdis) skambėjo paniekinamai, todėl XX a. jos atsisakyta, pradedant naudoti neutralesnį vedinį samodai ar samodiečiai.

Istorija

Yra keletas samodų kilmės hipotezių, tačiau labiausiai paplitusi jų protėvyne laiko šiaurines Altajaus-Sajanų priekalnes pietrytiniame Vakarų Sibire. XIX a. viduryje suomių etnologas čia rado didžiausią samodų kalbų įvairovę. Čia gyveno pietų samodų kalbomis kalbėjusios tautos motorai, kamasinai, koibalai ir kt. Šiuo metu visos jos yra išnykę.

Apie I-IV a. Pietų Sibire prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, dalis samojedų (šiauriniai) migravo į Sibiro lygumas šiaurėje, judėdami palei Obę. Dalis jų apsistojo Tazo aukštupyje, kur konsolidavosi encai (jie migravo į rytus). Kita dalis apsistojo Pūro slėnyje, kur konsolidavosi nencai. Dalis, likusi gyventi Obės slėnyje, vadinami selkupais.

Nencai pirmieji užmezgė kontaktus su tautomis į vakarus nuo Uralo, kuomet apie XI a. buvo įtraukti į Naugardo prekybą su Jugra. Jie tiekė brangiakailių žvėrių kailius, mamuto bei vėplio iltis. Apie XV a. kai kurie samodai suformavo gentinius junginius. Svarbiausi buvo selkupų Keršoji Orda Obės vidurupyje ir nencų Obdoro kunigaikštystė Obės žemupyje (pastarojoje valdžią greičiausiai turėjo chantai).

Nuo XVI a. pabaigos Rusijos carystei kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti etnonimas samojedai, neskirstant čiabuvių į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėjusios ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko negausios. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra nencai.

Šaltiniai

Nuorodos

Samojedai (rusų k.)

[1] ttp://www.slovopedia.com/22/209/1641323.html

[2] ttp://www.bone.lt/suo/Veisles-portretas/Samojedai-sunys-is-Siaures/

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{otheruse|tautų grupę|šunų veislę|[[Samojedų šuo]]}}
 [[Vaizdas:Samoyedic map XVII-XX.png|thumb|`250px|right|Samodų (samojedų) kalbų geografija]]
-'''Samojedai''', arba '''samodai''' ({{ru|самоеды, cамодийцы}}) – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame [[Sibiras|Sibire]] bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje. Jai priskiriami [[nencai|nencų]], [[encai|encų]], [[selkupai|selkupų]], [[nganasanai|nganasanų]] ir kitų tautų (jau išnykusių), kalbančių [[samodų kalbos|samodų kalbomis]], atstovai. Samodai sudaro vieną iš dviejų uralo tautų atšakų (kita yra [[finougrai]]).
+'''Samojedai''', arba '''samodai''' ({{ru|самоеды, cамодийцы}}) – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame [[Sibiras|Sibire]] bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje. Jai priskiriami [[nencai|nencų]], [[encai|encų]], [[selkupai|selkupų]], [[nganasanai|nganasanų]] ir kitų tautų (jau išnykusių), kalbančių [[samodų kalbos|samodų kalbomis]], atstovai. Samodai sudaro vieną iš dviejų Uralo tautų atšakų (kita yra [[finougrai]]).
 == Etimologija ==
 Manoma, kad etnonimas atsirado rusams iškraipius nencų savivardį ''saamod'' ar ''saamid''. Panašiai save vadina dar keletas šiaurinių Uralo tautų. Iki XIX a. rusų [[etnografija|etnografinėje]] literatūroje nencus vadino ''Samojad'' (''Самоядь''). Rusų kalboje ši sąvoka <ref>http://www.slovopedia.com/22/209/1641323.html</ref> <ref>http://www.bone.lt/suo/Veisles-portretas/Samojedai-sunys-is-Siaures/</ref> tautai vadinti ''samojedai'' ({{Ru|самоед}} – saviėdis) skambėjo paniekinamai, todėl XX a. jos atsisakyta, pradedant naudoti neutralesnį vedinį samodai ar samodiečiai.
 == Istorija ==
 [[Vaizdas:Nenets.jpg|thumb|250px|left|Nencai]]
-Yra keletas samodų kilmės hipotezių, tačiau labiausiai paplitusi jų protėvyne laiko šiaurines Altajaus-Sajanų priekalnes pietrytiniame [[Vakarų Sibiras|Vakarų Sibire]]. XIX a. viduryje suomių etnologas čia rado didžiausią samodų kalbų įvairovę. Čia gyveno pietų samodų kalbomis kalbėję tautos [[motorai]], [[kamasinai]], [[koibalai]] ir kt. Šiuo metu visos jos yra išnykę.
+Yra keletas samodų kilmės hipotezių, tačiau labiausiai paplitusi jų protėvyne laiko šiaurines Altajaus-Sajanų priekalnes pietrytiniame [[Vakarų Sibiras|Vakarų Sibire]]. XIX a. viduryje suomių etnologas čia rado didžiausią samodų kalbų įvairovę. Čia gyveno pietų samodų kalbomis kalbėjusios tautos [[motorai]], [[kamasinai]], [[koibalai]] ir kt. Šiuo metu visos jos yra išnykę.
 Apie I-IV a. [[Pietų Sibiras|Pietų Sibire]] prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, dalis samojedų (šiauriniai) migravo į Sibiro lygumas šiaurėje, judėdami palei [[Obė|Obę]]. Dalis jų apsistojo [[Tazas|Tazo]] aukštupyje, kur konsolidavosi [[encai]] (jie migravo į rytus). Kita dalis apsistojo Pūro slėnyje, kur konsolidavosi [[nencai]]. Dalis, likusi gyventi Obės slėnyje, vadinami [[selkupai]]s.
-Nencai pirmieji užmezgė kontaktus su tautomis į vakarus nuo Uralo, kuomet apie XI a. buvo įtraukti į [[Naugardo respublika|Naugardo]] prekybą su [[Jugra]]. Jie tiekė brangiakailių žvėrių kailius, mamuto bei vėplio iltis. Apie XV a. kai kurie samodai suformavo gentinius susivienijimus. Svarbiausi buvo selkupų [[Keršoji Orda]] Obės vidurupyje ir nencų [[Obdoro kunigaikštystė]] Obės žemupyje (pastarojoje valdžią greičiausiai turėjo [[chantai]]).
+Nencai pirmieji užmezgė kontaktus su tautomis į vakarus nuo Uralo, kuomet apie XI a. buvo įtraukti į [[Naugardo respublika|Naugardo]] prekybą su [[Jugra]]. Jie tiekė brangiakailių žvėrių kailius, mamuto bei vėplio iltis. Apie XV a. kai kurie samodai suformavo gentinius junginius. Svarbiausi buvo selkupų [[Keršoji Orda]] Obės vidurupyje ir nencų [[Obdoro kunigaikštystė]] Obės žemupyje (pastarojoje valdžią greičiausiai turėjo [[chantai]]).
-Nuo XVI a. pabaigos [[Rusijos carystė|Rusijos carystei]] kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti [[etnonimas]] ''samojedai'', neskirstant [[čiabuviai|čiabuvių]] į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėję ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko neskaitlingos. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra [[nencai]].
+Nuo XVI a. pabaigos [[Rusijos carystė|Rusijos carystei]] kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti [[etnonimas]] ''samojedai'', neskirstant [[čiabuviai|čiabuvių]] į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėjusios ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko negausios. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra [[nencai]].
 == Šaltiniai ==
 {{Išnašos}}